Medikai tikina, kad gimus kūdikiui vis dažniau gimdykloje pasirodo santūrios tėčių, o ne mamų džiaugsmo ašaros. Apkaltinsit šiuos vyrus jautrumu ir tvirtinsit, kad tėčiais tampama tik ilgėliau pabendravus su mažyliu? Be galo džiūgaudama pranešu: klystate! Apie tai ir kalbamės su medicinos psichologe Dovile Ridzevičiene bei dviem šauniais tėčiais.
3 klausimai psichologei
Kodėl vienas vyras drąsiai glaudžia vos gimusį kūdikėlį prie savęs, o kito jausmai savo atžalai bunda gerokai ilgiau? Kur slepiasi tėvystės instinktai?
Tėvystės, kaip ir motinystės, instinktas, yra „užkoduotas“ mumyse, visi jį turime. Tačiau jis pasireiškia ne visiems vienodai. Kuo žmogus brandesnis kaip asmenybė, tuo greičiau atsiskleidžia poreikis rūpintis kitu, auginti naują žmogų. Jausmas, kad „aš esu tėtis“, tėvystės įgūdžiai, žinoma, lavinami – jie įvairėja su kiekviena nauja kūdikio diena. Tik reikia leisti sau patirti visus kūdikio auginimo džiaugsmus ir rūpesčius, nepalikti to tik mamai ar močiutei.
Jei tėtis per visą nėštumą buvo šalia mamos, kūdikis jau pažįsta jo balsą, o gimęs pradeda atpažinti jo prisilietimus, kvapą. Kadangi tik sulaukęs pusės metų kūdikėlis prisiriša prie mamos ir tėčio (tuomet ima bijoti svetimų, laisvai ir ramiai jaučiasi tik likęs su savais), gali atrodyti, kad visą laiką iki tol tėčio ypatingai neišskiria iš kitų. Tačiau jei vaikelis nurimsta ant tėčio rankų, užmiega su juo, tai jau reiškia, kad tėtis jam yra artimas.
Ar galima sakyti, kad dalyvavęs gimdyme vyras užmegs stipresnius ryšius su vaikučiu?
Ryšys – tai dviejų žmonių bendravimo rezultatas, taigi svarbus yra ir kūdikio, ir tėčio įnašas. Pirmiausia tėtis patiria, ką reiškia naujo žmogaus gimimas. Tai yra stiprus ir labai reikšmingas momentas poros santykiuose ir labai svarbu bręstant pačiam vyrui kaip žmogui. Mano ir vyro santykiuose vaikų gimimai iki šiol yra vieni artimiausių tarpusavio ryšio išgyvenimai. Gimdamas kūdikis ateina į jam nepažįstamą pasaulį. Jei šalia jo mama ir tėtis, mažylis jaučiasi saugus.
Sakoma, kad tėčio glėbyje kūdikis greičiau nurimsta ir užmiega. Galbūt dėl to, kad tėtis mažiau nerimauja matydamas spurdantį kūdikėlį, jo širdis plaka ramiai, judesiai lėti ir vienodi.
Pirmiausia tėčiui nereikia bijoti būti su kūdikiu, perrengti jį, nuprausti, tiesiog panešioti ir pakalbinti. Mamos ir močiutės gana dažnai nuvertina vyrus sakydamos, kad „jau tie vyrai niekada nežino, kaip pasirūpinti savo vaikais“. Mamos turėtų leisti vyrui rūpintis vaikeliu, pasitikėti juo (juk visi mes mokomės šito meno), tada ir jam pačiam bus drąsiau. Svarbiausia kūdikiui yra maistas, šiluma, miegas, bendravimas ir pažinimas. Taigi ir ryšys tarp kūdikio bei suaugusiojo randasi kaip tik per šiuos kasdienius ritualus.
O ką manote apie vyrus, išėjusius tėvystės atostogų?
Anksčiau psichologai akcentuodavo, kad kol vaikas mažas, formuojantis jo asmenybei svarbiausia yra mama (visą atsakomybę už tai suversdavo mamai), dabar pasigirsta nuomonių, kad ir tėčio vaidmuo yra ne mažesnis. Svarbiausia nepasiduoti kitam kraštutinumui ir pasistengti, kad kūdikis turėtų ryšį ir su tėčiu, ir su mama. Taip pat neužmirškite, jog mamos pienas yra labai svarbus tiek fizinei, tiek psichologinei kūdikio sveikatai. Nesvarbu, kas formaliai jūsų šeimoje išėjęs vaiko auginimo atostogų, atminkite, kad tai, kaip jūs bendraujate su savo kūdikiu, yra svarbu tolesniems jūsų santykiams su vaiku bei vaiko psichologinei sveikatai. Tačiau jeigu jums atrodo, kad jūsų ryšys su kūdikiu yra ar buvo per silpnas, niekada ne vėlu tą ryšį stiprinti.
Mykolo tėtis Romanas:
„Kai su sūnumi lieku vienas, jaučiuosi labai atsakingas. Laukiu, kada prabus ir galėsiu paimti ant rankų. Mes kartu žaidžiam, vaikštom. Dažniausiai atspėju, ko jis nori. Sakyčiau, man netgi patinka pačiam būti su vaiku. Nors ryšį, atsaką iš vaiko pajutau ne nuo pirmų dienų. Iš pradžių mažiukas daug miega, valgo, o tėtį „atranda“ šiek tiek vėliau. Stebėjau ir laukiau.“ Beje, Romano žmona Žana prasitarė, kad vyras pirmas išmoko keisti sauskelnes, be to, pasirodo, yra dalykų, kuriuos prižiūrėdamas vaiką daro tik tėtis. Pasiteiravus, kokie tai darbai, Romanas šypsosi: „Mankštinu Mykolą, karpau jam nagučius. Beje, mudu su žmona dainuojam jam skirtingas dainas. Aš dainuoju „Du gaidelius“, dainelę apie kapitoną.“
Enėjos tėtis Marius:
„Labiausiai šiandien pasigendu didelio žmonos pilvo. Buvau įpratęs jį glostyti, žaisti su vaikeliu, ieškoti padukų. Dukrytė labai ilgai nenorėjo gimti, artėjant nustatytai gimdymo dienai ir jai praėjus, kasdien dainuodavau dainelę apie tai, kaip jos laukiu, apie jos būsimus žaisliukus ir visa kita, kas smagu. Mudu su žmona net vardą dukrytei leidom pasirinkti pačiai. „Susitarėm“, kad ji įspirs tuomet, kai patiks vardas, ir iš eilės vardinau apie dešimt atrinktų variantų. Ištarus „Enėja“ dukrytė įspyrė, tad jos valiai neprieštaravom.
Tėvystės instinktą aš suprantu kaip atsakomybę. Tėvas, kaip aš įsivaizduoju, – tarsi Dievas: jis yra ir jis rūpinasi, kad visiems visada būtų gerai. Mama dovanoja šiltus motiniškus jausmus, o tėvas – visagalis Dievas Tėvas – sėdi su diržu rankose ir sako: tu to nedaryk, ano nedaryk.
Mamą mažylė mato kokius 54 kartus daugiau negu mane, bet stebiuosi, kad vis tiek dukra taip nuoširdžiai ir nuostabiai į mane reaguoja, jog net kojas pakerta. Atrodo, kad tas Dievas ėmė ir nusileido. Kaip gaila, kad neįmanoma to perteikti telepatiškai skaitytojams…“
Ar žinote, kad…
– jūrų arkliukų patinėliai išnešioja ir išleidžia į pasaulį savo mažylius;
– vyrai ir moterys į kūdikio verksmą ar krykštavimą reaguoja vienodai;
– 70 procentų atvejų prieš kūdikius smurtauja jų motinos ir tik 30 procentų tėvai;
dažniausiai tėvystės atostogomis naudojasi švedai, čia jos įteisintos anksčiausiai – net 1974 metais;
– skyrybų pavojus sumažėja net trečdaliu, jei tėčiai lieka prižiūrėti namie savo vaikų: verda jiems košyčių, keičia sauskelnes, eina su jais pasivaikščioti ir panašiai, palyginti su šeimomis, kuriose taip nebūna.
Tai įdomu
Ne paslaptis, kad per nėštumą ir pagimdžius hormonų kiekis moters organizme keičiasi. Psichologių Anne Storey ir Katherine Wynne-Edwards atliktų tyrimų duomenimis, hormonai keičiasi ir… tėčiams! Pavyzdžiui, žinoma, kad moterims daugėja hormono prolaktino, kuris svarbus gaminantis mamos pienukui. Pasirodo, kad to paties hormono net dvidešimčia procentų padaugėja vyrams, besirengiantiems tapti tėčiais, jau nekalbant apie tuos, kurie jau supa savo kūdikius. Beje, šio hormono padaugėja tuomet, kai tėtis laiko verkiantį kūdikį ar net verkiančią lėlę. Moterys, kurių organizme yra daugiau kortizolio, lengviau iš kvapo atpažįsta savo kūdikį. Tėčiams šio hormono taip pat padaugėja likus maždaug trims savaitėms iki žmonos gimdymo. Tuo tarpu „jėgos“ hormono testosterono jų kraujyje sumažėja net trečdaliu, o moteriškųjų – estrogenų – daugėja.
