Kas penktą vaiką kamuojančia odos liga sergantys mažyliai kartais iš tiesų atrodo baisiai. Tačiau atopinis dermatitas nėra užkrečiamas – tai tik vienas iš mitų.
Gajesnis už šį tėra mitas, jog niežinčius bėrimus būtinai provokuoja alergija maisto produktams, žiedadulkėms ar cheminėms medžiagoms.
„Atopinis dermatitas nėra odos alergija. Tai silpno odos barjero paskatinta uždegiminė lėtinė liga, kurią gali lydėti ir alergija. Tačiau jei nenustatoma, kad žmogus tikrai alergiškas, dar nereiškia, kad jis nėra atopiškas”, – komentavo bendrovės „Laboratorie Bioderma Baltic” atstovė Vita Girštautaitė.
Šalinasi, nes bijo užsikrėsti
Pasak pašnekovės, paūmėjimų metu atopinis dermatitas atrodo baisiai. Nė vieno vaiko ar suaugusio nepuošia paraudimai, nusidraskymai ir žaizdos.
„Neretai manoma, kad odos liga – užkrečiama. Nors tai tik mitas, ypač dažnai mokykloje vaikai dėl to engiami, iš jų tyčiojasi bendraamžiai, nebendrauja, nes bijo užsikrėsti“, – sakė V. Girštautaitė.
Gali sirgti ir suaugę
Dar vienas iš gajesnių mitų apie atopinį dermatitą, kad šia odos liga serga tik kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų amžiaus. Iš tiesų atopinis dermatitas gali pasireikšti net ir suaugusiam žmogui.
Kiek rečiau minimas, tačiau vienas iš rizikos faktorių – hormoniniai pasikeitimai. Dėl jų atopiniu dermatitu suserga, pvz., besilaukiančios ar ką tik pagimdžiusios moterys.
Dar vienas mitas, kad atopinis dermatitas – visada išaugamas
Dar vienas iš gajesnių mitų apie atopinį dermatitą, kad šia odos liga serga tik kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų amžiaus. Iš tiesų atopinis dermatitas gali pasireikšti net ir suaugusiam žmogui.V.Girštautaitė
Iki paauglystės daugumai vaikų atopinis dermatitas iš tiesų praeina. Tačiau, kaip pabrėžia gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė, svarbu tinkamai gydytis ir nesiliauti laikytis gydytojų rekomendacijų – nuolat drėkinti ypatingos priežiūros reikalaujančią odą, švelninti pasikartojančius paūmėjimus.
Kaip išvengti komplikacijų?
Jei su amžiumi vaikas ligos neišauga, ji linksta progresuoti iki autoimuninio alerginio atopinio dermatito. Tuomet gali prilipti ir alerginis rinitas, konjunktyvitas ar net alerginė astma.
„Vienintelis būdas to išvengti – iš pat pradžių stiprinti odos barjerinę funkciją”, – pabrėžė V. Girštautaitė.
Tačiau nuostatą, kad pažeistą niežinčią odą reikia tepti riebalu, pašnekovė vadino tik dar vienu mitu.
„Mamytės dažnai odą tepa aliejais (pvz. migdolų), arba sviestais (pvz. kokosų). Tačiau jei atopinis dermatitas turi alerginį foną, šie aliejai gali dar labiau įjautrinti dėl savo kvapų”, – įspėjo V. Girštautaitė.
Kaip priminė „Laboratorie Bioderma Baltic” atstovė, aliejus yra riebalai, o ne vanduo. Todėl „odai, kuriai trūksta drėgmės šie tepalai nieko neduoda, išskyrus tai, kad laikinai sustabdo vandens iš odos netekimą”.
Ypač jautriai, sausai odai gydytojai papratai rekomenduoja šiuolaikinius kremus emolientus, kurie pasižymi lengva, greitai susigeriančia tekstūra, todėl neapsunkina odos, stipriai ją drėkina ir stiprina odos barjerinę funkciją.
Kaip pridūrė V. Girštautaitė, vaistinėse parduodamų emolientų sudėtyje nėra kvapų, jie hipoalergiški. Taip pat veikia antibakteriškai, mažina niežulį. Gerai tai, kad juos galima vartoti kartu su paskirtu gydymu – kortikosteroidais.
Pavasarį savaime praeis?
Interneto forumuose diskutuodami apie atopinį dermatitą tėveliai dažnai mini, kad atopiška oda – žiemos rykštė. Jei taip, gal pavasarį savaime viskas susitvarkys?
V. Girštautaitės teigimu, atopinis dermatitas nulemtas silpno odos barjero, kuris nesugeba ginti nuo aplinkos agresorių ir tuo pačiu nesulaiko drėgmės odoje.
„Tai reiškia, kad atopiška oda – atopiška visada. Vasarą jos būklę kiek pagerina saulė. Žiemą paūmėjimai dažniau ištinka todėl, kad šaltis papildomai išsausina odą ir ji dar labiau tampa pažeidžiama. Tačiau oda rūpintis tik paūmėjimų metu yra didelė klaida. Atopiška oda reikia rūpintis kasdien, kasdien ją tepti kremais emolientais, nes kiekvienas naujas paūmėjimas – vis stipresnis”, – komentavo pašnekovė.
“Laboratorie Bioderma Baltic” nuotrauka
Kaltina skiepus
Dar vienas pradėjęs plisti mitas – kad atopinį dermatitą provokuoja skiepai. Taip mums teigė ir vilnietė Rita (pavardė redakcijai žinoma), kurios vaikučiui liga subjaurojo ne tik rankyčių linkus, bet ir veiduką.
„Buvo sveikut sveikutėlis, kol nepasiskiepijome privalomomis vakcinomis. Esu tikra, kad būtent dėl to susirgo ir jau metus vargstame su šita liga. Buvo pasigavęs net auksinį stafilokoką, kūnelį išmėtė pūliniais. Man baisu, kai pradeda draskytis, šaukti – jau labai pavargo nuo to baisaus niežulio”, – pasakojo mama.
Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, jei vaikas susirgo po skiepo, tai nereiškia, kad dėl atopinio dermatito kalta būtent vakcina.
„Sukurta ištisa povakcininių nepageidaujamų reiškinių registravimo ir analizės sistema, tačiau duomenų, kad privalomi skiepai gali išprovokuoti atopinį dermatitą nėra”, – sakė Vilniaus universiteto vaikų ligų klinikos vedėjas.
Pasak profesoriaus, atopinio dermatito ir alergijų iš tiesų daugėja, tačiau tikrai ne dėl skiepų. „Kad tai atsitinka „po to”, nereiškia, kad „dėl to”, – pabrėžė prof. V. Usonis.
Požymiai
Atopinis dermatitis yra lėtinė liga, o tai reiškia, kad trunka ilgai. Pagrindinis jos požymis – sausa niežtinti oda, paūmėjimai ir pagerėjimai.
„Sergantys atopiniu dermatitu kaip taisyklė turi ir auksinį stafilokoką. Pagrindinė odos funkcija – audinių apsauga nuo neigiamų aplinkos veiksnių. Tačiau kai ji pažeidžiama, auksinis stafilokokas gali patekti į vidų ir sustiprinti uždegimą – sukelti pūlinukus, tam tikrus specifinius bėrimus”, – pabrėžė gydytoja dermatovenerologė I. Kisielienė.
Prie to prisideda niežinčios odos kasymai. „Kasant odoje paliekami pažeidimai ir tuomet aplinkoje esantis auksinis stafilokokas turi palankią progą patekti į organizmą ir daryti savo blogą darbą, dar labiau paskatindamas uždegimą. Dėl to vaikui dar labiau niežti, ilgiau negyja”, – sakė specialistė.
Jei vaikas susirgo po skiepo, tai nereiškia, kad dėl atopinio dermatito kalta būtent vakcina. Sukurta ištisa povakcininių nepageidaujamų reiškinių registravimo ir analizės sistema, tačiau duomenų, kad privalomi skiepai gali išprovokuoti atopinį dermatitą nėra.prof.V.Usonis
Auksinio stafilokoko „dovanos” – ilgesnis gijimas, stipresnis niežėjimas, stipresnis uždegimas, sunkesnis atopinis dermatitas. Skiriamas antibakterisis gydymas antibiotikais, antiseptikais.
Kaip atpažinti?
Paklausta, kaip atpažinti atopinį dermatitą, I. Kisielienė patarė visų pirma žiūrėti, kokioje kūno vietoje pažeista oda. „Priklausomai nuo amžiaus, bėrimų vieta skiriasi. Pagrindinės vietos kūdikiams yra veidukas, ypač skruostukai, kaklas. Taip pat tiesiamieji kojyčių ir rankyčių paviršiai: išorinės alkūnių ir kelių pusės”, – komentavo dermatovenerologė.
Augant vaikui atopinio dermatito bėrimai keičiasi. Kaip ir kūdikiams, odos pažeidimai lieka kaklo srityje, tačiau iš alkūnių, kelių „persikelia” į vidinius lenkiamuosius paviršius ir rankas.
Kenčia penktadalis kūdikių
Epidemiologiniais tyrimais patvirtinta – jei nors vienas iš tėvų turi atopišką odą, jį kankina rinitas ar konjunktyvitas, tikimybė, kad kūdikis taip pat turės atopišką odą siekia net 30 proc. Jei minėtomis problemomis skundžiasi abu tėvai, tikimybė išauga iki 70 proc.
Prieš kelerius metus pasirodžiusiose mokslinėse publikacijose teigiama, jog dėl atopiškos odos kenčia net penktadalis kūdikių, o tai reiškia ir nemigo naktis ligoniukų tėvams. Dėl niežėjimo vaikai dažnai prabunda, verkia, per miegus nusidrasko, taip sudarydami sąlygas dar labiau plisti užkratui.
Patarimai tėvams:
– Vandens, kuriame maudomas vaikas, temperatūra neturėtų viršyti 35-36ºC;
– Maksimalus maudynių laikas 5-10;
– Prausimosi priemonės – be muilo, kvapiųjų medžiagų ir konservantų;
– Sausinti odą švelniu medvilniniu rankšluosčiu, bet jokiu būdu netrinti.
– Naudoti dermatologinį kremą, skirtą labai sausos ir atopiškos odos priežiūrai,
– Drėkinimo priemonę švelniai paskirstyti po visą kūną ir naudoti tiek kartų per dieną, kad išnyktų sausumo jausmas;
– Rengti tik medvilniniais drabužiais;
– Vengti šiurkščių ir odą dirginančių audinių , tarp jų lino ir vilnos, taip pat – sintetinių drabužių;
– Skalbti be minkštiklio, gerai išskalauti.
– Dažnai vėdinti gyvenamąsias patalpas.
– Valyti dulkes, atsisakyti jas kaupiančių kilimų užuolaidų.
– Žiemą neperkaitinti patalpų, jei labai sausa – drėkinti.
