Prasideda nekaltu odos paraudimu, baigiasi dėl nusikasymo išstorėjusia oda, regimais randais, nemiga, o paauglystėje – psichologinėmis problemomis. Tai liga, kuria rizikuoja susirgti jau kas penktas vaikas.
Dar didesnė rizika sirgti atopiniu dermatitu, jei kas nors iš šeimos juo sirgo ar turi alergiją, astmą. Jei šios problemos kada nors vargino abu iš tėvų, atopiškos odos rizika vaikui išauga net iki 70 proc.
„Gera žinia, kad iki paauglystės daugumai vaikų atopinis dermatitas praeina. Tačiau svarbu tinkamai gydytis ir nesiliauti laikytis gydytojų rekomendacijų – nuolat drėkinti ypatingos priežiūros reikalaujančią odą, švelninti pasikartojančius paūmėjimus”, – sakė gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
Rizikos grupė – vaikai iki 5 metų amžiaus
Pažeistos odos išvaizda priklauso nuo ligos sunkumo ir trukmės. Pasak gydytojos, daliai kūdikių, kurių oda itin sausa nuo pat gimimo, iš pradžių ima vystytis vadinamoji šlapiuojanti ligos forma. Jai būdingi paraudimai su mažytėmis pūslelėmis, kurias nukasius lieka gelsvos spalvos šašeliai. Jei oda nudraskoma stipriau, šašai gali būti kraujingi.
Pasak dermatovenerologės, didžiajai daliai atopiniu dermatitu sergančių vaikų simptomai pasireiškia iki 5 metų amžiaus, nemažai mažylių suserga jau per pirmuosius gyvenimo metus.
„Jei iki paauglystės liga nepraeina, vėliau atopinis dermatitas reiškiasi alkūnių ir kelių lenkiamuosiuose paviršiuose, pažeidžia plaštakų odą, akių ir kaklo sritį”, – komentavo I. Kisielienė.
Patogaus gyvenimo kaina
Kaip rodo įvairiose šalyse atlikti tyrimai, atopiniu dermatitu sergančių žmonių daugėja. Lietuvoje tai patvirtinančių epidemiologinių tyrimų nėra, tačiau mokslinėje literatūroje rašoma, jog pastaraisiais metais sergamumas minėta liga išaugo net iki trijų kartų. Tai aiškinama vis didėjančia aplinkos įtaka.
„Ne vien genetika lemia, sirgs žmogus atopiniu dermatitu ar ne. Daug lemia ir aplinkoje esantys alergenai – dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, cheminės medžiagos, kurias sutinkame, bei individualios žmogaus imuninės savybės – vadinamieji vidaus faktoriai. Kadangi sergančiųjų atopiniu dermatitu oda sausa, sutrinka imuninis atsakas į aplinkos dirgiklius”, – komentavo specialistė.
Į aplinkoje esančią dulkelę, bakteriją ar kitą dirgiklį atopiško žmogaus imuninė sistema sureaguoja neadekvačiai. Kyla uždegimas, kuris sukelia niežėjimą. Pradedama kasytis, taip dar labiau pažeidžiant apsauginį odos barjerą. Užsisuka ydingas niežėjimo-kasymo ratas.
Nuo ilgalaikio kasymo ir dirginimo oda ima dar labiau sausėti ir pleiskanoti, ji sustorėja, labai smarkiai kasant gali linkti randų.
Atopinis dermatitas yra lėtinis, o tai reiškia, kad trunka ilgai. Pagrindinis jo požymis – sausa niežtinti oda, banguojanti eiga: paūmėjimai ir pagerėjimai.Gydytoja Inga Kisielienė
Dėl įgimto silpno odos barjero ir nuolatinio imuninės sistemos stimuliavimo daliai vaikų atopinis dermatitas evoliucionuoja: jį papildo alerginis rinitas, alerginis konjunktyvitas ir (arba) alerginė astma.
Pasak gydytojos, atopinis dermatitas yra lėtinis, o tai reiškia, kad trunka ilgai. Pagrindinis jo požymis – sausa niežtinti oda, banguojanti eiga: paūmėjimai ir pagerėjimai.
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozę gydytojas paprastai nustato paklausinėjęs tėvų, kaip prasidėjo liga, apžiūrėjęs vaiko odą – sausa ar nesausa, pasidomėjęs apie sergančius šeimos narius.
„Iš kraujo ar kitų specifinių tyrimų atopinis dermatitas nenustatinėjamas. Odos biopsija atliekama tik labai neaiškiais atvejais orint išsiaiškinti, ar atopinis dermatitas susijęs su kokiomis nors alergijomis, nes šia liga sergantys vaikai dažnai būna alergiški, imami alerginiai odos mėginiai arba kraujyje ieškoma tam tikrų antikūnių”, – pasakojo gydytoja.
Komplikacija – auksinis stafilokokas
Auksinį stafilokoką, kurį internetiniuose forumuose kaip baubą mini vaikučių tėvai, I. Kisielienė vadino atopinio dermatito komplikacija.
„Sergantys atopiniu dermatitu kaip taisyklė turi ir auksinį stafilokoką. Pagrindinė odos funkcija – audinių apsauga nuo neigiamų aplinkos veiksnių. Tačiau kai ji pažeidžiama, auksinis stafilokokas gali patekti į vidų ir sustiprinti uždegimą – sukelti pūlinukus, tam tikrus specifinius bėrimus”, – aiškino gydytoja.
Prie to prisideda niežinčios odos kasymai. „Kasydami odoje paliekame pažeidimus ir tuomet aplinkoje esantis auksinis stafilokokas turi palankią progą patekti į organizmą ir daryti savo blogą darbą, dar labiau paskatindamas uždegimą. Dėl to vaikui dar labiau niežti, ilgiau negyja”, – pasakojo dermatovenerologė.
Auksinio stafilokoko „dovanos”
Dalis žmonių auksinį stafilokoką nešiojasi savo nosiaryklėje ir dėl to nepatiria jokių negalavimų. „Tačiau turintys silpnesnį imunitetą, tarp jų ir sergantys atopiniu dermatitu, pasižymi daug aktyviau reaguojančia imunine sistema. Plius jų odos apsauginis barjeras iš prigimties yra silpnesnis, pažeidžiamas kasantis. Tuo „pasinaudojęs” auksinis stafilokokas sukelia infekciją, kuri dar sustiprina ligą”, – aiškino I. Kisielienė.
Auksinio stafilokoko „dovanos” – ilgesnis gijimas, stipresnis niežėjimas, stipresnis uždegimas, sunkesnis atopinis dermatitas. Skiriamas antibakterisis gydymas antibiotikais, antiseptikais.
Kaip atpažinti?
Paklausta, kaip atpažinti atopinį dermatitą, specialistė patarė nuolat stebėti sausą odą turinčius kūdikius ir vaikus. Visų pirma žiūrėti, kokioje kūno vietoje pažeista oda. „Priklausomai nuo amžiaus, bėrimų vieta skiriasi. Pagrindinės vietos kūdikiams yra veidukas, ypač skruostukai, kaklas. Taip pat tiesiamieji kojyčių ir rankyčių paviršiai: išorinės alkūnių ir kelių pusės”, – komentavo dermatovenerologė.
Taip pat gali būti išberta ir nugarytė, pilvukas ar visas kūnas. Pastebėta, jog mažiausiai bėrimai pažeidžia sauskelnių sritį, nes toje vietoje oda sąlygiškai labiau apsaugota nuo kasymosi, trynimo.
Augant vaikui atopinio dermatito bėrimai keičiasi. Kaip ir kūdikiams, odos pažeidimai lieka kaklo srityje, tačiau iš alkūnių, kelių „persikelia” į vidinius lenkiamuosius paviršius ir rankas.
Nemigo naktys
Kalbėdama apie atopinio dermatito priežastis ir kodėl vieni vaikai suserga šia liga o kiti ne, gydytoja visų pirma minėjo genetiką.
„Genetika turi labai daug įtakos. Todėl jei bent vienas iš vaiko tėvų serga arba yra sirgęs atopiniu dermatitu, alergine sloga, kuri dar vadinama šienlige, arba astma, vaikui didesnė tikimybė turėti šią problemą”, – pabrėžė specialistė.
Epidemiologiniais tyrimais patvirtinta – jei nors vienas iš tėvų turi atopišką odą, jį kankina rinitas ar konjunktyvitas, tikimybė, kad kūdikis taip pat turės atopišką odą siekia net 30 proc. Jei minėtomis problemomis skundžiasi abu tėvai, tikimybė išauga iki 70 proc.
Prieš kelerius metus pasirodžiusiose mokslinėse publikacijose teigiama, jog dėl atopiškos odos kenčia net penktadalis kūdikių, o tai reiškia ir nemigo naktis ligoniukų tėvams. Dėl niežėjimo vaikai dažnai prabunda, verkia, per miegus nusidrasko, taip sudarydami sąlygas dar labiau plisti užkratui.
Veikti nuo pirmos dienos
Atopinio dermatito gydymo lyderiu vadinamo biologo farmacininko Th. Bieberio nuomone, jei kūdikio odelė yra pabalusi ir pleiskanoja, o taip pat jei vaikas priklauso rizikos grupei (vienas iš tėvų ar abu yra alergiški ar turi atopišką odą), geriau nelauki – veikti nuo pirmos dienos: atopiškos odos priežiūrai skirtomis priemonėmis nuolat drėkinti kūdikio odelę ir skatinti biologiškai atsistatyti.
„Tam labiausiai tinka vaistinėse pirktos hipoalerginės priemonės, skirtos labai sausai, atopiškai, į alergijas linkusiai odai. Jos yra laboratoriškai patikrintos, bekvapės, be medžiagų, galinčių alergizuoti”, – mano bendrovės „Laboratorie Bioderma Baltic” atstovė Vita Girštautaitė.
Pasak pašnekovės, žinant, kad kūdikis turi polinkį į atopišką odą, protinga būtų pirmiausia paskatinti pačią odą pradėti gaminti šiuos lipidus ir proteinus. Tai gali padaryti dermatologinė kosmetika, kurios sudėtyje yra medžiagų, skatinančių šių lipidų ir proteinų sintezę”.
V. Girštautaitės nuomone, tokias priemones drąsiai galima naudoti nuo pirmosios kūdikio gyvenimo dienos net jei vaikučiui nepasireiškė odos sausumas: „Tikrai nepakenks”.
Tačiau ką daryti, jei išsivystė atopija?
„Būtinai kreiptis į gydytoją, o ligai aprimus – nesiliauti nuolat naudoti kremų, stiprinančių odos barjerinę funkciją. Atopiška oda – ne sezoninis reiškinys. Kad išvengtume paūmėjimų, kurie dažniausiai prasideda žiemą -turime oda rūpintis nuolat”, – pabrėžė V. Girštautaitė, pridurdama, jog kiekvienas atopinio dermatito paūmėjimas stimuliuoja imuninę sistemą, ir taip provokuoja bei aštrina būsimus paūmėjimus.
„Tai reiškia, kuo labiau ji stimuliuojama, kiekvieno paūmėjimo metu tampa vis reaktyvesnė ir galiausiai atopiška oda „aplimpa” kitais palydovais – alerginiu rinitu (dar vadinamu šienlige), alerginiu konjunktyvitu ir kartais netgi astma. Tuomet nebeįmanoma atsekti, kas išprovokuoja paūmėjimus, nes jau pats kūnas reaguoja į save. Štai kodėl būtina vengti paūmėjimų. To galima siekti ne tik raminant uždegimą, bet ir stiprinti odos barjerinę funkciją, apsaugant organizmą nuo alergenų įsiskverbimo ir paūmėjimų pasikartojimo bei laikantis kitų kasdienės rutinos rekomendacijų”, – sakė specialistė.
Paprastos, bet veiksmingos priemonės
Jautrios odos higienai patariama naudoti švelnią prausimosi priemonę be muilo, kvapiųjų medžiagų ir konservantų, kuri pritaikyta jautriai odai.
Kaip akcentuoja dermatologai, atopinio dermatito profilaktikai ir ligos būklei gerinti ypač svarbūs minkštinamieji kremai. Pastarieji naudojami ir kartu su gydytojo išrašytais vaistais paūmėjimų periodais ir jiems nuslūgus.
Dermatovenerologės I. Kisielienės teigimu, odą reikia drėkinti nuolat, o ne vien pasireiškus ligos simptomams.Tinkamos kasdienės odos priežiūros priemonės mažina odos sausumą, o kai kurios – apsaugo nuo alergenų prasiskverbimo ir sumažina niežulį.
„Taip pat reikėtų atsiminti, jog atopišką odą būtina drėkinti iš karto nusimaudžius. Ne po 10 ar 5 minučių, o tik nusausinus odą švelniu rankšluosčiu. Kremu tepamos ne tik sausesnės vietos, bet visas kūnas”, – atkreipė dėmesį gydytoja, pridurdama, jog niekada nesuklysime kūno priežiūros priemones pirkdami vaistinėse, nors ir paprastoje parduotuvėje galima nusipirkti kremo, kuris tiks.
„Pacientams kartoju: geriau pigesnis kremas kasdien, nei brangus ant lentynos. Tai reiškia, kad sergant atopiniu dermatitu odą reikia drėkinti nuolat, netaupant pasirinktos priemonės”, – sakė I. Kisielienė.
Patarimai tėvams:
Vandens, kuriame maudomas vaikas,temperatūra neturėtų viršyti 35-36ºC;
Maksimalus maudynių laikas 5-10;
Prausimosi priemonės – be muilo, kvapiųjų medžiagų ir konservantų;
Sausinti odą švelniu medvilniniu rankšluosčiu, bet jokiu būdu netrinti;
Naudoti dermatologinį kremą, skirtą labai sausos ir atopiškos odos priežiūrai;
Drėkinimo priemonę švelniai paskirstyti po visą kūną ir naudoti tiek kartų per dieną, kad išnyktų sausumo jausmas;
Rengti tik medvilniniais drabužiais;
Vengti šiurkščių ir odą dirginančių audinių , tarp jų lino ir vilnos, taip pat – sintetinių drabužių;
Skalbti be minkštiklio, gerai išskalauti;
Dažnai vėdinti gyvenamąsias patalpas;
Valyti dulkes, atsisakyti jas kaupiančių kilimų užuolaidų;
Žiemą neperkaitinti patalpų, jei labai sausa – drėkinti.
