Lietuvių kalbos egzamino pirmosios dalies taškų vidurkis kiek mažesnis nei pernai, tačiau didesnė dalis vienuoliktokų surinko pusę ar daugiau taškų, antradienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino kalbėjimo užduotį laikė daugiau nei 27,3 tūkst. vienuoliktokų.
Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso egzamino pirmoje dalyje dalyvavo daugiau nei 17,9 tūkst. vienuoliktokų. 80 proc. jų surinko pusę ir daugiau (10–19 taškų) galimų taškų.
Maksimalų taškų skaičių surinko 1461 mokinys,– 8,1 procento. Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso egzamino pirmos dalies bendras taškų vidurkis siekia 14,3 iš 20 galimų.
Praėjusiais metais pusę ir daugiau (10-19 taškų) galimų taškų surinko 77 proc. vienuoliktokų, o bendras taškų vidurkis siekė 15,1 iš 20 galimų.
Tuo metu Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo kurso egzamino pirmoje dalyje dalyvavo per 9,1 tūkst. vienuoliktokų. 57 proc. jų surinko pusę ir daugiau (10–19 taškų) galimų taškų.
Maksimalų taškų skaičių surinko 153 mokiniai – 1,7 procento. Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo kurso egzamino pirmos dalies bendras taškų vidurkis siekia 10,3 iš 20 galimų.
Praėjusiais metais bendrojo kurso egzamino taškų vidurkis buvo 10,8 iš 20 galimų, o pusę ir daugiau (10–19 taškų) galimų taškų surinko 45,2 proc. mokinių.
Pirmos lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio ir bendrojo kursų egzamino dalies užduotį sudarė kalbėjimas ir diskusija su pokalbį palaikančiu vertintoju.
Elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje mokiniui buvo pateiktas tekstas su keliais nukreipiamaisiais klausimais ir užduotimis: pristatyti perskaitytą tekstą, apibūdinti jo tematiką, išsakyti savo požiūrį į keliamas problemas. Mokiniai galėjo tekstus atsispausdinti, taip pat galėjo naudotis lietuvių kalbos žodynu.
Egzamino metu buvo daromi kiekvieno mokinio visos atliekamos užduoties įrašai.
Mokiniams pateikti publicistiniai tekstai nėra specialiai parengiami egzaminui, o atrenkami iš viešų šaltinių, todėl yra laisvai prieinami visiems.
NŠA vadovo teigimu, egzamino rezultatai parodė, kad mokiniai, kuriems pasitaikė atsikartoję tekstai, statistiškai gavo tuos pačius įvertinimus kaip ir mokiniai, kurie kalbėjo pagal kitus tekstus.
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl kalbėjimo ir kalbos (dizartrijos), sklandaus kalbėjimo (ritmo), įvairiapusių raidos sutrikimų, surinktų taškų suma dauginama iš koeficiento 1,1, o vertintojai neskyrė taškų, skirtų tarčiai, kirčiavimui ir intonacijai vertinti.
Individualius įvertinimus mokiniai gali sužinoti mokyklose, kurioms pateikti protokolai su patvirtintais rezultatais. Rezultatai pateikti procentine išraiška: nuo 0 iki 30 procentų.
Iš pirmos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino dalies mokinys gali surinkti 30 proc. galutinio įvertinimo, o iš antros dalies – 70 procentų. Ši dalis bus laikoma 12 klasėje.
Pirma lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalis nėra perlaikoma. Valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 35 taškai.
