„Apsisukusi virkštelė? Ruoškis cezariui“, „Tik nekilnok rankų – apsisuks virkštelė ir prismaugs vaikelį“ ir t. t. Tiesa tai ar mitai, klausiame specialistų.
Konsultuoja gydytoja akušerė ginekologė Emilija Bogužienė
Kalbinta gydytoja sako, kad jos profesinis asmeninis rekordas – 7 kartus aplink kaklą naujagimiui apsisukusi virkštelė (mama buvo skubiai operuota dėl mažylio tonų).
Virkštelė – tai virvelės pavidalo organas, „veikiantis“ tik per nėštumą. Ši virvelė yra gyvybiškai svarbi vaisiui, nes vienintelė jungia jį su placenta – organu, užtikrinančiu jo išgyvenimą įsčiose. Virkštelės arterijomis iš placentos kūdikiui tiekiamas deguonis ir maistingosios medžiagos, virkštelės vena į placentą grąžinami medžiagų apykaitos produktai ir anglies dvideginis. Dėl gerai funkcionuojančios virkštelės vaisius kvėpuoja, maitinasi ir gerai vystosi. Vidutiniškai virkštelė yra 50–60 cm ilgio ir 1,5–2 cm storio. Tačiau ilgis gali labai įvairuoti ir kaip tik jis mamoms įvaro didžiausią baimę.
Kas lemia virkštelės ilgį?
Virkštelės ilgį, kaip ir naujagimio plaukų, akių spalvą, svorį, lemia genetiniai veiksniai, vadinasi, iš anksto jo prognozuoti neįmanoma. Taip pat neįmanoma jos ilgio išmatuoti, kol kūdikis dar mamos pilvelyje. Vaisių apžiūrime, taikydami ultragarso tyrimą, tačiau virkštelė gimdoje yra įvairiai susiraizgiusi, nėra galimybių ją ištiesinti ir išmatuoti. Tai padaroma tik kūdikiui gimus.
Ar labai ilga virkštelė reiškia didesnę riziką, kad apsivys aplink kurią nors vaisiaus kūno dalį?
Kol vaikutis gimdoje, visiškai nesvarbu, kokio ji ilgio ir kaip ten išsiraičiusi. Tam tikra rizika atsiranda, prasidėjus gimdymui, bet dažniausiai jo pabaigoje, kai vaisiaus galvytė nusileidžia į dubenį ir gali prispausti virkštelę ir pan.
Tiriant ultragarsu, galima pamatyti, ar virkštelė yra apsisukusi aplink rankytę, kakliuką ar kitą vaisiaus kūno dalį, tačiau tai nekeičia nei nėščiosios priežiūros, nei nėštumo baigimo taktikos ar gimdymo plano. Labai dažnai matome apsisukusią virkštelę apie kakliuką, bet dažniausiai pacientei nesakoma tokio tipo informacija, nes tai nė kiek nekeičia nėštumo stebėjimo ar gimdymo taktikos, bet sukelia itin didelį nerimą pačiai mamytei. Be abejo, kuo virkštelė ilgesnė, tuo daugiau kilpų ji gali sudaryti ir didesnė tikimybė, kad vaisius gali į ją patekti ir pan. Trumpa virkštelė apsivynioja rečiau. Jei taip nutinka, kyla rizika, kad gimdant, kai vaikelis slenka žemyn gimdymo takais, ji gali pradėti temptis, veržti. Tačiau tai tikrai nėra priežastis gimdymą užbaigti, pavyzdžiui, operacija ar kaip nors kitaip įsikišti į natūralų procesą. Jei gimdymo metu pradėtų trikti vaisiaus būklė, itin smarkiai reaguoti vaisiaus tonai ir dėl to pradėtų blogėti vaisiaus būklė, gimdymo priežiūros taktika gali būti keičiama.
Viena didžiausių mamų baimių yra ta, kad, apsivyniojus virkštelei aplink kakliuką, gali uždusinti naujagimį.
Pati gamta pasirūpino, kad susivijusi ar vaisių apsivijusi virkštelė nekeltų jokios grėsmės. Virkštelės kraujagysles supa drebučių audinys, vadinamas Vartono drebučiais, be to, ji yra susisukusi spirale, vadinasi, kraujagyslės yra gerai apsaugotos ir nuo tempimo, ir nuo spaudimo. Kol vaikutis yra įsčiose, perspausti ir įtempti virkštelės taip, kad sutriktų kraujagyslių kraujotaka, praktiškai neįmanoma. Tai galima padaryti tik specialiu spaustuku, kūdikiui jau gimus. Taigi, mamų baimė, kad dėl apsivyniojusios virkštelės kūdikis gali pradėti dusti, yra nepagrįsta. Virkštelė – itin tvirtas organas! Net po gimdymo tėvai, kurie ryžtasi nukirpti virkštelę, patys neretai nustemba, kokia tvirta ji yra!
Tai, kad virkštelė apsivyniojusi aplink kūdikio kakliuką, nėra pavojingiau už apsivyniojimą aplink kojytę ar rankytę. Virkštelė labai retai užsiveržia taip, kad smaugtų, jei taip ir nutinka, tai dažniausiai pačioje gimdymo pabaigoje. Nuo naujagimio kakliuko ji yra iškart nuvyniojama be jokių liekamųjų reiškinių.
Kas yra virkštelės mazgai?
Vaikučiui daug judant pilvelyje, gali nutikti taip, kad virkštelė sumezga mazgą. Jis vadinamas tikruoju virkštelės mazgu. Tačiau paprastai net ir mazgas neužveržia virkštelės taip stipriai, kad sutriktų kraujotaka, vadinasi, neturi jokios įtakos vaisiaus sveikatai. Jei dėl tam tikrų priežasčių sutrinka virkštelės kraujagyslių kraujotaka, vaisius išties gali pritrūkti deguonies, pradėti dusti. Tačiau susimezgimas į mazgą ar apsivyniojimas aplink kurią nors vaisiaus kūno dalį, vaisiui dar esant įsčiose, virkštelės kraujotakos paprastai nesutrikdo ir nėra indikacija cezario pjūvio operacijai.
Ar moters elgesys, pavyzdžiui, rankų kilnojimas ir pan., gali turėti įtakos virkštelės mazgams, apsisukimams?
Tikrai ne. Labai dažnai mamos būna gąsdinamos, bet tai lemia ne mamos elgesys, o žymiai sudėtingesni dalykai.
Kaip elgiamasi, jei pastebima, kad virkštelė apsisukusi, yra virkštelės mazgas?
Nieko nereikia daryti. Jei kyla vienokių ar kitokių įtarimų, rekomenduojama atlikti tyrimus, pavyzdžiui, vaisiaus būklės tyrimus. Vertinant vaisiaus biofizinį profilį, galima aiškiai atsakyti į klausimą, kaip vaisius jaučiasi gimdoje. Atliekant šį tyrimą, galima stebėti, kaip virkštele teka kraujas.
O dėl gimdymo taktikos kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Kartais vaikutis su 3 kartais apie kakliuką apsivijusia virkštele jausis gerai ir gims natūraliai, o kartais net ir nereikia apsisukimo, užtenka virkštelės spaudimo, kad sutriktų kraujotaka ir vaikutis pradėtų jaustis blogai.
Tiesa ar ne, kad saugiausias būdas gimdyti, jei apsisukusi virkštelė, cezario pjūvio operacija?
Netiesa. Virkštelės apsisukimai yra labai dažnas reiškinys – kas trečias naujagimis gimsta natūraliai su apsisukusia virkštele ir yra įvertinamas aukščiausiais balais pagal APGAR skalę. Viso gimdymo metu vertinama vaisiaus būklė ir jei virkštelės apsisukimas apie kakliuką ar kitas vietas gimdymo metu sukelia vaisiaus būklės blogėjimą, gali būti priimta taktika gimdymą užbaigti cezario pjūvio operacijos metu.
Ar galima apsisukusią virkštelę atsukti, gimdant, vaikučiui slenkant gimdymo takais?
Tai neįmanoma. Atsukti, nuimti nuo kakliuko virkštelę galima tik gimus kūdikiui.
Ar naujagimio lytis arba užsitęsęs nėštumas turi įtakos virkštelės apsivyniojimui?
Lytis neturi įtakos virkštelės kilpoms ar apsivijimams. Dėl užsitęsusio nėštumo – teoriškai taip, kuo ilgiau jis trunka, tuo daugiau papildomo laiko turi virkštelė apsivynioti. Tačiau daugiausia kilpų ir apsivyniojimų pasitaiko antrame nėštumo trimestre, kol vaisius dar mažas, pilvelyje turi daug vietos, laisvai vartosi, nardo ir pan.
Kaip greitai po gimimo rekomenduojama nukirpti virkštelę?
Virkštelės kraujas yra unikalus, jame daug kamieninių ląstelių, todėl nereikia skubėti jos nukirpti, vos gimus vaikučiui, reikia palaukti, kol tas gerasis kraujas sutekės į naujagimį. Auksinis viduriukas yra išlaukti vieno sąrėmio trukmę, t. y. nuo kelių iki penkių minučių. Kodėl? Per vieną sąrėmį įvyksta gimdos susitraukimas, atsidalija placenta. Jai atsidalijus, ilgiau laukti nėra jokios prasmės, nes sustoja virkštelės kraujotaka, virkštelė tampa balkšva, subliūkšta. Tada uždedami spaustukai (vienas iš mamos, kitas – iš kūdikio pusės) ir tėtis nukerpa virkštelę.
Ar lėliukui skauda, kai nukerpa virkštelę?
Neskauda, nes virkštelėje nėra nervų.
Kokia bus bamba? Ar tai, kaip nukirpta virkštelė, turi įtakos, kokia bus kūdikio bambutė – iškili ar įdubusi?
Ne. Virkštelė perkerpama tokiame aukštyje (dažniausiai 3–4 cm), kad būtų patogu ją prižiūrėti. Ant virkštelės bigės lieka spaustukas ir nudžiūvusi virkštelė nukrinta būtent ties ta riba, kur vaiko bamba pereina į virkštelės audinį. Šitai ribai, audinių susijungimo vietai, mes negalime daryti įtakos. Tai nulemta genų. Bambos forma yra paveldima.
Jei žinome, kad po gimimo vaikeliui reikės medikų pagalbos, nes gimė labai neišnešiotas ar sergantis, paliekame ilgesnę virkštelės bigę tam, kad būtų galima kateterizuoti virkštelės kraujagysles vaistų injekcijoms atlikti.
