Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias ir sukrečiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Martinai.
Visą nėštumą jaučiausi labai gerai, visiems prakalbus apie gimdymą, tikinau, kad aš jau naktį negimdysiu, išsimiegosiu ir tada važiuosiu į ligoninę…
O viskas buvo taip…
2011 metų spalio 29 diena, šeštadienis. Tą dieną labai aktyviai su vyru apvažiavome visus Šiaulių prekybos centrus, parduotuves. Popiet sulaukėme svečių, o jiems išėjus žiūrėjome „Šok su manimi”. Vyrui trūko kantrybė, iki tol dvi savaites kartas nuo karto supanikuodavau, kad gimdau, ir jis pripūtė gimnastikos kamuolį, ant jo mane pasodino. Sako, tai skatina gimdymo pradžią.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Neįtikėtino balso savininkei – devyneri. VIDEO
Ar būtina vaiką mokyti išmokyti namuose skaityti?
Taip pažiūrėjom visą šokių šou, numezgiau pirštinę, ir tada nusprendėme, jog laikas į lovą, mat ryte ypatinga diena… Ypatinga MAN… Mano gimtadienis! Pirksim tortą, gersim arbatos, pasikviesime draugus, beje, tokius pat pilvotus .
23:00 Skausmas nugaroje, na, aišku, juk pavargau, tooooks pilvas ir tokia aktyvi diena buvo. Bet ne, skausmas ir pilvo apačioje… To dar nebuvo…
23:50 Jau žvilgčioju į telefono laikrodį, skaičiuoju… 9…9…9…8… 8…
Žiūrėjom kiną Sweet October, vyras pasiūlė išjungti televizorių. Tada jau prasitariau, kad tikriausiai šiąnakt teks pasivažinėti.
00:30 vyras duše, po to naktipiečiauja, ruošiuosi ir aš… Namie panikuoja visi, išskyrus mane. Pabudo ir mama su tečiu…
01:30 Nurodymai atsargiai važiuoti, o aš dar pajuokauju, kad dar ir pėstute iki ligoninės nueičiau.
Atvykom į Moters ir Vaiko klinika, pasitiko apsnūdusi sesutė, nelabai patenkinta, jog trukdome naktį. Paklausta, kas nutiko, atsakiau, jog man rodos gimdau. Nelabai patikėjo, nors pilvo dydis bylojo ką kitą… Pakvietė tą naktį budėjusią gydytoją. Apžiūra ir… aha, gimdai.. 4cm gimdos kaklelio atsidarymas.
Po to – kelionė į gimdyklą, akušerė buvo nuostabi, visiška priešingybė personalui, sutiktam tą naktį… Valanda vonioje, juokeliai… Skausmas, vėl juokeliai… O viduje kirba tik viena mintis – dalinsiuosi gimtadieniu su sūnumi…
Kankintis ilgai neteko… Sujudimas… Akušerė puošiasi gražiu žaliu kostiumu, seselės zuja aplink, vyrui nurodymai ką daryti, kur stovėti… Ir galiausiai – stumk, nestumk, palauk, dabar kirpsim, nors ne, vis dėlto kirpsim… „Darykit, ką norit”, – atsakiau.
6:35 JIS verkia… Ilgais juodais plaukučiais… Paklausiu, kas gimė, patvirtina, kad sūnus… 3855g, 56cm. Didelis vyras, ilgai lauktas, svajotas, įsivaizduotas… Ir jis jau čia, guli man ant krūtinės. Tėtis verkia… Pati nuostabiausia gimtadienio dovana!
Perpiet, kaip ir planavau, švenčiau gimtadienį, gavau gėlių…. Bet gimtadienis buvo jau DVIGUBAS…
PS. Gimtadieniu su mumis dalinasi dar ir senelis (vyro tėtis)…
PSS. Va tau ir negimdysiu naktį… Dieną pavargusi, naktį išsikankinusi taip iki pat šiol ir nepailsiu. Juk nenudirbami darbai su vaikais…
Martina
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
