Britai Johnas ir Lisa supranta, kad jų sprendimas gali šokiruoti net ir neturinčius vaikų. Tačiau sutuoktiniai tvirtina, kad tai išgelbėjo jų santuoką ir sugrąžino gyvenimą į įprastas vėžes.
Kiekvieną vakarą mama šešerių metų sūnui perskaito pasaką ir palinki labos nakties. Tėvas sūnų apkamšo ir įjungia naktinę lemputę. Tėvai užveria sūnaus miegamojo duris ir užsklendžia jas sklende iš išorės.
Kai gimė Samuelis nei Johnas, nei Lisa nebūtų pagalvoję, kad kada nors reiks nakčiai užrakinti savo sūnų. Iš pradžių mažylis porą metų miegojo su tėvais kambaryje, vėliau buvo perkeltas į greta esantį kambarį.
Nuo pat gimimo Samuelis miegojo gana neramiai, ypač naktimis. Tačiau tėvai manė, kad galiausiai jis išaugs. Net ir perkeltas į kitą kambarį ir užmigdytas abiejų tėvų, berniukas naktimis dažnai atsibusdavo ir šaukdavosi mamos arba tėčio, ar atsibudęs ateidavo pas tėvus, eidavo į kitus kambarius.
„Su žmona nuolat jausdavomės neišsimiegoję, per naktį būdavome prižadinami ne po kelis, bet po keliolika kartų. Tapome irzlus, vienintelė svajonė buvo pagaliau išsimiegoti. Su žmona net nustojome mylėtis, nes buvome ne tik pavargę, bet ir galėjome būti bet kada užklupti. Tačiau blogiausia buvo ne tai“, – pasakojo Johnas.
Kiek ūgtelėjęs Samuelis ėmė atsibudęs vaikščioti po namus. Jis ne tik žadindavo tėvus, bet ir eidavo į virtuvę, kraustydavo šaldytuvą, įsijungdavo televizorių. kartą lipdamas laiptais tamsoje pargriuvo ir susilaužė ranką. Kitą kartą buvo aptiktas žaidžiantis su degtukais.
„Mes visą laiką miegodavome savotiškame budėjimo rėžime – instinktyviai įtempdavome klausą, ar kas neatsitiks. Ir taip kiekvieną naktį. Ir ko tik su žmona neišbandėme, kad sūnus naktį miegotų – ir vėlyvas vakarienes, ir didesnį fizinį krūvį po pietų miego, ir raminantį levandų aliejų, ir neguldyti pietų miego. Tačiau kasnakt istorija kartodavosi“, – pasakojo Johnas.
Priimi drastišką sprendimą privertė suvokimas, kad jiedu su Lisa nebėra vyras ir žmona, o tik pikti zombiai. Johnas žmonai iškėlė ultimatumą: arba abu bando nakčiai Samuelį užrakinti (palikus naktinę lemputę, vandens stiklinę ir naktinį puoduką), arba skiriasi. Lisa pasirinko išbandyti pirmąjį variantą.
Pasak Johno, sunkiausios buvo pirmosios naktys. Tuomet jiedu su žmona tyliai sėdėdavo už sūnaus miegamojo durų ir verkdavo. Graužė kaltės jausmas ir graudino pikti sūnaus šauksmai už durų, kad negali jų atidaryti. Jie žinojo, kad sūnui viskas gerai, jam nieko netrūksta, o šaukia ir verkia tik dėl to, kad negali išeiti.
Galiausiai, rezultatas nustebino ir Lisą, ir Johną. Po kelių naktų sūnus ėmė susitaikyti, kad naktį negali išeiti iš kambario ir kuo toliau, tuo rečiau prabusdavo naktį.
„Atrodo žiaurus spendimas, užrakinti vaiką jo miegamajame nakčiai, bet jis išgelbėjo mūsų šeimą“, – džiaugėsi Johnas.
