Kai mamai nebelieka vilties, jai visada lieka… viltis. Nors ir pati mažutėliausia. Tokia bus ir ši istorija – apie mamos širdyje neužgesusią viltį pagimdyti vaikelį. Nors aplink visi ir sakė, jog tai neįmanoma.
Populiariausi vardai pasaulyje: kurie iš jų populiarūs ir kitose šalyse
Akušerijos skyriuje Santariškėse atidaryta 5* vertės palata
Gydytojai konstatavo, kad liko per mažai vaisiaus vandenų, kurie būtini vaikelio vystymuisi.
Gydytojai pasiūlė dvi išeitis: iš karto sukelti gimdymą (tuomet mažylis neišgyventų, nes yra per mažas) arba laukti, kol persileidimas prasidės savaime ir tada atvykus į ligoninę pagimdyti jau negyvą vaisių. Medikai prognozavo, kad taip nutiktų maždaug per 10 dienų. Moteris nesutiko iš karto skatinti gimdymą, grįžo namo laukti blogiausio ir… dar du mėnesius išvaikščiojo nėščia. „Jaučiau, kaip mano kūdikis judėjo, negalėjau sutikti spartinti gimdymą“, – sakė M. Moloney.
Ji grįžo iš ligoninės namo, bijodama persileidimo, tačiau nėštumas tęsėsi.
Gimdymas
24 nėštumo savaitę moterį paguldė į ligoninę, ten ji liko iki gimdymo. Galiausiai Michaelas gimė 26 savaičių, svėrė 794 gramus.
Naujagimis gimė kojomis į priekį, medikai 20 minučių jį gaivino.
Nors gimė neišnešiotas, berniukas kuo puikiausiai auga, na o dabar visa šeima švenčia jo pirmą gimtadienį.
„Buvo baisu. Kūdikis buvo stipriai susirietęs ir labai mažytis”, – prisimena moteris. Kaip pasakojo Michelle, berniuko plaučiai buvo nesveiki, pirmomis dienomis buvo sunku ir neramu.
„Jis – stebuklas. Labai džiaugiamės, kad susilaukėme mūsų mažylio”, – sako trijų vaikų tėvai.
