Spalio mėnesio TAVO VAIKO žurnalas – kupinas rudeniškų patarimų bei interviu su įdomiomis šeimomis. Pristatome išsamų naujojo žurnalo anonsą.
Aktorius ir rašytojas Marius Povilas Elijas Martynenko rugpjūčio pradžioje su žmona aktore Aušra Giedraityte susilaukė sūnaus Emanuelio. Žurnalistė Aistė Veismanaitė žinomą porą pakalbino apie retą sūnaus vardą, vyro dalyvavimą gimdyme bei auklėjimo principus, kurių jie žada laikytis.
Esate jauni, dar visai „švieži“ tėvai. Jūsų sūneliui – vos mėnuo. Gal galite apibūdinti motinystę, tėvystę – kokia ji? Kaip įsivaizdavote šį vaidmenį ir koks jis jums pasirodė realybėje: pirmomis dienomis ir dabar, jau praėjus šiek tiek daugiau laiko, kai jūs – trise.
Šito vaidmens neįsivaizdavome, supratome, kad vaizduotis ar teorizuoti tokius dalykus būtų tarytum laižyti medų per stiklainį. Gimus sūnui, į šį vaidmenį įsigyvenome gana greitai. Motinystė bei tėvystė džiugina ir meta savus iššūkius. didžiausias jų – miego stygius. Bet jį atperka džiaugsmas, pilnatvė, prasmė. Vaikas tikrai išmoko būti čia ir dabar. Iš esmės tai – palaiminimas, dovana. Kartu visa tai yra ir išbandymas, pamoka, stebuklas, naujas savęs suvokimas, prioritetų perskirstymas, augimas, tobulėjimas.
Kodėl toks retas, neįprastas vardas Emanuelis, kas jį sugalvojo?
Šį vardą sugalvojo hebrajai. Sykį, kai buvome pas draugus, po ranka pasitaikė vardų žinynas. Šis vardas mums abiem pasirodė įstabus. Jo skambesys – tarytum melodija, o reikšmė – graži. Iš hebrajų ‘Immanu‘el reiškia „Dievas su mumis“. Ši frazė – unikali. Ji nesako, koks yra dievas, kas jis yra, nesvarsto, ar jis apskritai yra, o tiesiog tvirtina, kad jis su mumis.
Aušra, koks buvo jūsų nėštumas, gimdymas? Kaip jautėtės, ar turėjote kokių nors įgeidžių, nepaaiškinamų norų? O kaip savo žmoną nėštumo metu matėte jūs, Elijau? Ar dalyvavote gimdyme?
Aš dalyvavau gimdyme. Ši nelabai maloni patirtis man leido suvokti kelis dalykus. Kai matai, kaip mylimiausias žmogus kenčia didžiulį fizinį skausmą, o pats nieko negali padaryti – tas bejėgiškumas žudo. Tada suvokiu ten esąs vien dėl meilės. O ši kartais prašo tik vieno – būti. Gal vyro sąmonei tikrai sunku būti ir nesugebėti padėti, nesugebėti išspręsti problemos, pagerinti situacijos. Bet būtent per skausmo kupinas akimirkas žmogus patiri, kad jomis išmoksti stipriausiai mylėti.
Visą interviu skaitykite naujame, spalio mėnesio, TAVO VAIKO žurnale. Kitos temos:
Itin daug dėmesio spalio mėnesio numeryje skiriame vaiko sveikatai rudenį. Ar tikrai visi darželinukai serga ir ką galime padaryti, kad mūsų vaikas neįsisuktų į šį ligų ratą? Atsakymo į šiuos klausimus ieškojome ekologiniame darželyje, kurį įkūrė penkių vaikų mama. Pasak jos, yra trys svarbiausios priežastys, nuo kurių priklauso, kad pradėję lankyti darželį vieni serga nuolat, o kiti – mažiau.
Kitas straipsnis šia tema – su vaikų ligų gydytoja, doc. m. dr. Indrė Plėštyte-Būtiene. „Remiantis imunologijos mokslu, vaikui normalu sirgti devynis kartus per metus. Mano teorija ir metodika – nustokime žiūrėti į ligą kaip į bausmę. Liga – natūralus procesas, tarsi organizmo kontrolinis darbas. Vaikelis eina į darželį ne tik bendrauti su bendraamžiais, bet ir mokytis atpažinti virusų bei bakterijų“, – sako gydytoja. Šių straipsnių ieškokite spalio mėnesio žurnale, specialiame priede „Sirgti ar nesirgti?“.
Turbūt kiekviena būsimoji mama svajoja, kad žindymas būtų sklandus ir jai pavyktų maitinti krūtimi. Nuo ko priklauso
žindymo sėkmė? Kiek įtakos turi paveldimumas, moters išsilavinimas, pagaliau – geri santykiai su vyru? Į šiuos ir dar daug kitų svarbių klausimų atsako gydytojas Kazimieras Vitkauskas, knygos „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas
kaip motinos meilė“ autorius.
Dažnai girdime, kaip tėvai sako: „Užaugs, tada ir auklėsime, ko norėti iš tokio mažiuko, tegul pasidžiaugia vaikyste.“ Ir džiaugiasi vaikyste, kol vieną gražią dieną gimdytojai supranta, kad taip gyventi nepaprastai sunku. Tuomet ir susiduriame su didžiausia problema: ateina tėvai pas psichologą su jau ūgtelėjusia atžala ir sako: „Nesusišnekame, dabar jau norėtume auklėti.“ Suprantama, kad vaikas nepasiduoda auklėjimui, kaip suaugusieji įsivaizdavo, kaip tikėjosi. Mažyliui nepaprastai sunku, nes jis visą savo gyvenimą gyveno vienaip, bet staiga jį pradeda „laužyti“. Apie tai kalbėjome su psichologe Milda Karklyte-Palevičiene straipsnyje „Dabar neauklėsiu, gal vėliau“.
Nėščiajai vidutiniškai pakanka 8–9 val. miego. Tačiau kiekvienas žmogus turi savo vadinamąjį vidinį laikrodį, todėl miego poreikis yra labai individualus. Kai kuriems užtenka ir 7 val. miego, o kai kam ir dešimt atrodo mažoka. Naujame žurnale su gydytoja Ingrida Kravčenkiene aptariame nėščiųjų miego ypatumus.
Eva – trijų vaikų – Mažvydo (7 m.), Žygintos (5 m.) ir Žemynos (10 mėn.) – mama. Vietoje nenustygstanti šiaulietė visur spėja, dalyvauja mamyčių grupėse, veiklose ir forumuose, o savo patirtimi nuo šiol dalysis ir „Tavo vaiko“ puslapiuose. Spalio mėnesio žurnale Eva pasakoja apie tai, kaip mamos švenčia savo vaikų „mėniasiadienius“.
Šaltuoju metų laiku paūmėja virusų siautėjimas, todėl nekeista, kad būtent rudenį ligoninių koridoriai nusėti kosinčių,čiaudinčių ir sloguojančių mažylių. Atrinkome 7 dažniausias rudens ligas ir supažindiname su jų simptomais.
Naujas specialus „Tavo vaikas“ projektas – „Trise po pasaulį“. Živilė ir Valdas Venskai 11 metų gyveno Londone, ten susilaukė sūnaus Toro (1,5 m.). Valdas dirbo Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje vairuotoju, o Živilė – „Virgin Trains“ bendrovėje. Vieną gražią dieną jie nusprendė viską mesti ir iškeliauti trise po pasaulį. Naujame žurnale rasite pirmąją pažintį su drąsia šeimyna ir sužinosite, kaip jie ruošėsi šiai grandiozinei kelionei.
Parašyti straipsnį apie ankstyvojo ugdymo pliusus ir minusus paskatino vienos skaitytojos laiškas. Ji, dviejų vaikų – dešimties ir pusantrų metų – mama, teiravosi, kokia nauda iš muzikinių, kūrybinių ir kitokių būrelių kūdikiams. Pasak skaitytojos, kai augino pirmagimę, tokios pasiūlos lyg ir nebuvo, o dabar ji nuolat mato skelbimų, kviečiančių ateiti kūrybiškai ir muzikaliai praleisti laiką kūdikiams, apie tokias pamokėles patiems mažiausiems pasakoja ir jose su savo pipirais buvusios draugės. „Ar aš nenuskriaudžiu vaiko, jei su juo dar nė karto nebuvau tokiame užsiėmime?“ – klausia mama. Psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė straipsnyje „Būreliai ir mokyklėlės kūdikiams:
kitoks žvilgsnis“ apžvelgia ankstyvojo lavinimo ypatumus.
VIRŠELINUKAS
Mariaus Morkevičiaus nuotraukoje – Hubertas (1 m. 2 mėn.)
Drabužiai iš „United Colors of Bennetton“.
Vaikiška mašina, licencijuota VW kopija, iš www.masinelesvaikams.lt
Nufotografuoti Hubertą pasirodė ne taip paprasta. Mielas baltapūkis su duobutėmis skruostuose neapsakomai judrus. aip pasakojo mama Inesa, toks berniukas beveik nuo pat gimimo. Nors šiek tiek išbūti vienoje vietoje jam – misija neįmanoma. Dėl to tėvai, norėdami, nors lašelio laiko sau, turi sugalvoti jam vis naujų veiklų. Tuo momentu, kai fotografavome, Hubertui labai patiko vaikiška mašina, tik taip – išrinkinėdamas jos detales, spaudydamas radijo mygtuką, jis galėjo nors kiek nustygti vietoje. Mama sakė, kad Hubertas nuo pat mažens labai tvirto charakterio,
nors šypsena beveik niekada nedingsta nuo berniuko veido, bet, ko nors užsimanęs, parodo tokį balsą, kad laikykis. Ir mimikų Hubertas rodo begalę – nuo angelo iki mažo velniuko.
