Gydytojai odontologai jau daugelį metų skambina pavojaus varpais, kad burnos sveikata Lietuvoje – labai prastos būklės, o ypatingai – vaikų. Vaikų odontologė ir biomedicinos mokslų daktarė Rasa Račienė sako, kad į konsultacijas dauguma vaikų atvyksta dėl stipriai pažeistų dantų.
„Kartais, sudarydama gydymo planą, matai, kad iš 20-ies pieninių dantų nė vieno neįmanoma užplombuoti, jie visi yra pažeisti ėduonies ir juos reikia šalinti. Tokie atvejai labai liūdina. Būna ir gilių kariozinių pažeidimų krūminiuose dantyse, o jie vaikui turi tarnauti iki maždaug 12 metų amžiaus. Būna, kad trejų ar ketverių metų amžiaus vaikui tenka šalinti tokius dantis.“, – teigia R. Račienė.
Vaikų odontologė pastebi, kad dantų ėduonį kartais bandoma neteisingai priskirti prie genetinių ligų. Neva vaikų dantys blogi todėl, kad ir jų tėvai anksčiau turėjo problemų dėl dantų.
„Tačiau problema būna tokia, kad tiesiog nei tėvai, nei jų vaikai nemoka valyti dantų. O kur dar begalinis cukraus produktų vartojimas. Kartais konsultacijų metu netgi matosi pasitenkinimas tėvų veiduose: jie perka vaikams saldumynus, saldintus limonadus, nes be to gyventi nepavyksta. Gaila, kad šiuo klausimu dar mažai sąmoningumo“, – sako gydytoja.
Specialistė kelia dar vieną problemą: burnos sveikatos situacija negerėja. Tai ypač jaučiama pastaraisiais metais ir karantino laikotarpiu.
„Kai užsidarėme namuose, priartėjo šaldytuvas ir visi stalčiai, kuriuose slėpėme sausainius. Net ir tie vaikai, kurių situacija buvo lyg ir nebloga, dabar skundžiasi padidėjusiu sergamumu dantų ėduonimi.
Dabar vaikai su bloga burnos sveikatos būkle yra kasdienybė. Galiu prisiminti savo praktikos pradžią prieš kone 30 metų. Tada pamatyti vaiką su daugybiniais dantų ėduonies pažeidimais būdavo retenybė, tokių atvejų būdavo vienas per mėnesį. Dabar jų yra mažiausiai 3-4 per vieną dieną.
Maždaug 90 proc. vaikų į konsultacijas ateina stipriai pažeistais dantimis. Būna taip, kad tėvai atveda savo vaikus ir prašo pagydyti jų dantis. Tačiau net ir tai padarius, jie sugrįžta po metų ar dviejų su lygiai tomis pačiomis problemomis“, – apie vaikų odontologų kasdienybę pasakoja R. Račienė.
Kokybiška burnos sveikatos priežiūra jau nuo pirmojo dantuko
„Apie tai kalbame jau daugelį metų. Dabar jau auga tokia tėvų karta, kurie rūpinasi vaikų sveikata ir žino, nuo kada ir kaip reikia prižiūrėti dantis. Jie tuo domisi, atvyksta pasitikrinti ir sužinoti visų dantų priežiūros subtilybių. Jie augina sveikesnius vaikus, neduoda tiek daug cukraus ir žino, kad vien valymo neužtenka. Įdirbis tikrai yra“, – sako gydytoja.
Nors kartais vaikai nori greitai tapti savarankiški ir valytis dantis be tėvų priežiūros, odontologė pabrėžia, kad tai – labai didelė klaida. Pasaulinė geroji praktika, ypač taikoma Skandinavijos šalyse, rodo, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai vaikas valosi dantis su tėvų priežiūra iki dvylikos metų amžiaus.
„Kuo ilgiau tėvai kokybiškai išvalys vaikų dantis, tuo geresnių rezultatų bus galima tikėtis. Žinoma per tą laiką vaikai turi patys išmokti tai daryti. Jeigu mažas vaikas nori būti savarankiškas, nereikia iš jo atimti dantų šepetėlio, bet tėvų atsitraukimas ir leidimas vaikui savarankiškai veikti savo burnoje yra didžiausia klaida.“, – sako odontologė.
Ji primena ir nesudėtingas burnos priežiūros taisykles: dantis reikia valyti bent po dvi minutes, du kartus per dieną – ryte ir vakare. Taip pat jokių užkandžiavimų vakare, kad vaikas užmigtų švariais dantimis.