Vaikų globai pasiryžta vis daugiau Lietuvos gyventojų, tačiau, kaip ir visose srityse, pasitaiko dvejojančių. Neretai abejonės kyla ir dėl valstybės siūlomos finansinės ir nefinansinės pagalbos globėjams. Vaikų globos specialistų nuomone, apsisprendimą globoti vaikus turėtų nulemti ne siūlomos išmokos, o noras užauginti žmogų.
VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, žmonių nenorą globoti be tėvų priežiūros likusius vaikus gali nulemti nepakankama valstybės nefinansinė, psichologinė pagalba globėjams – su šiuo teiginiu sutiko daugiau nei ketvirtadalis respondentų (28 proc.). Dar 27 proc. apklaustųjų nuomone, trūksta ir didesnės finansinės valstybės paramos.
Pasak Globos centrų įveiklinimo projekto vadovės Rugilės Ladauskienės, tai, kad pradedama kalbėti apie globėjams teikiamą emocinę pagalbą, ne vien skiriamas išmokas, rodo ir visuomenės brandos lygį.
„Turbūt visada lengviau suprasti tai, ką galime sudėti į lentynėles – juk ir vaikai pinigus išmoksta skaičiuoti ankstyvame amžiuje, o kas yra ta emocinė gerovė neretai net suaugę asmenys nesugeba įvardinti. Vis dėlto situacija pamažu taisosi, žmonės vis labiau supranta, kodėl globėjams yra reikalingas itin platus spektras paslaugų – ir psichologų, ir globos koordinatorių ar psichoterapeutų bei kitų specialistų, kurie padėtų lydėti globą šeimoje, suteiktų reikalingą pagalbą globėjams ir jų globojamiems vaikams“, – komentuoja R. Ladauskienė.
Auga emocinės pagalbos svarba
Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoti nusprendusiems globėjams yra teikiama vaikų globos centrų pagalba – daug dėmesio skiriama globėjų mokymams bei pasiruošimui priimti vaiką į šeimą.
„Paprastai būsimi globėjai turi abejonių dėl šių mokymų reikalingumo, tačiau po jų dauguma pripažįsta, kad mokymai praverstų visiems tėvams, nesvarbu, kaip susilaukia vaiko – ar ateinančio biologiniu, ar širdies keliu. Tėvystė nėra įkalta mūsų genuose, tad turime augti kartu su vaiku kiekvieną dieną, o vaiko auginimo procesas yra niekada nesibaigiantis ugdymosi kelias“, – sako R. Ladauskienė.
Dėl šios priežasties nemažai paslaugų globėjams yra siūloma jau priėmus vaiką į šeimą. Pasak pašnekovės, kiekvienai šeimai ar globėjui yra priskiriamas globos koordinatorius, kuris rūpinasi globėjų visapusiška emocine ir socialine gerove.
„Dauguma globėjų pripažįsta, kad globos koordinatorius yra itin reikalinga pagalba – jis padeda ne tik spręsti įvairias su vaiko globa susijusias situacijas, bet ir susigaudyti paslaugų galimybėse, kur ką galima gauti, ko iš tikrųjų reikia, nes žvilgsnis iš šalies neretai padeda tikslingiau įvertinti poreikius. Juo labiau, kad tai yra žmogus, kuriam galima bet kada paskambinti ir pasikalbėti rūpimais klausimais“, – teigia R. Ladauskienė.
Pasak jos, globėjams taip pat siūlomos psichologų paslaugos, taip pat prieinama įvairi nevyriausybinių ar valstybinių įstaigų specialistų pagalba, konsultacijos.
„Kiek dažnai prireikia psichologų pagalbos globėjams, sunku įvardinti – didmiesčiuose psichologų pagalba yra labiau vertinama, tuo tarpu mažesniuose miesteliuose požiūris į emocinę sveikatą gali būti kardinaliai kitoks. Išties emocinė pagalba nepriklauso vien psichologų gildijai – žmonėms padėti gali ir dvasininkai, įvairūs lyderiai ar mentoriai. Ypatingai svarbu galėti atsiremti į artimuosius ar draugus, kaimynus. Vaiko artimas ratas turėtų būti ne tik žodžiai – kad namų, mokyklos, kaimynystės aplinka būtų paramos ir palaikymo erdvė. Žmogui svarbiausia turėti ryšį su kitu žmogumi, kuris būtų patikimas, galėtų išklausyti, priimti, užjausti, galėtų suprasti ir priimti, o ne kaltinti, pašiepti, reguliuoti, nurodinėti. Yra sakoma, jog vaikui užauginti reikia viso kaimo – ir tai nėra tik apie globojamus vaikus, tai yra apie visus vaikus“, – pabrėžia globos centrų atstovė.
Globoti vaikus skatinti turėtų ne vien finansinė parama
Kalbant apie valstybės skiriamą finansinę paramą globėjams, ji šiuo metu vaikams iki 6 metų siekia 239,2 euro per mėnesį, vaikams nuo 6 iki 12 metų – 276 eurus per mėn., vaikams nuo 12 iki 18 metų – 299 eurus per mėn. Kaip ir visiems vaikams Lietuvoje, globotiniams skiriamos ir išmokos vaikui, šiuo metu siekiančios 80,5 euro per mėnesį. Globėjams skiriamos papildomos tikslinės globos išmokos – 184 eurai per mėn.
„Itin reikšminga yra vienkartinė 3150 eurų išmoka vaikui, skiriama šiam sulaukus pilnametystės – ši parama skirta padėti įsikurti planuojant savarankišką gyvenimą. Be to, globotiniams teikiama pagalba bei konsultacijos, kaip tikslingai panaudoti gaunamą paramą“, – sako R. Ladauskienė.
Pasak jos, globėjams papildomą finansinę paramą gali skirti ir šalies savivaldybės – kas mėnesį mokami pagalbos pinigai. Tiesa, ne visos savivaldybės vienodai žvelgia į šią pagalbą globėjams ir jų globotiniams – skiriasi išmokų dydžiai, o kai kur finansinė pagalba iš viso nėra teikiama. Taip pat globėjams gali būti skiriama vienkartinė materialinė pagalba įsikuriant, prireikus medikų pagalbos, skiriamas nemokamas viešasis transportas ir pan. – tai priklauso ir nuo savivaldybėse taikomų skirtingų praktikų ir politinių sprendimų.
„Dabar ruošiamės atlikti empirinį tyrimą, kuris leistų geriau suprasti, kas globėjus atvedė į globą – kokios jėgos globėjus palaiko einant link vaiko globos kelio, o kokios sulaiko. Tikiu, kad vaikai Lietuvoje globojami tikrai ne dėl finansinių paskatų, o dėl noro užauginti žmones, suteikti jiems namus ir artimą ryšį, taip pat ir dėl noro geriausiai pasirūpinti savo giminaičiu“, – komentuoja pašnekovė.
Gerųjų patirčių svarba
Keičiant visuomenės požiūrį į vaikų globą itin svarbios tampa asmeninės patirtys – pastarosios neretai nulemia globėjų pasiryžimą globoti paauglius.
„Esame nerimo kupina tauta, todėl turime daug išankstinių nuostatų apie paauglius, kokie jie maištaujantys, nepaklūstantys normoms, iš to nerimo siekiame juos tik dar labiau kontroliuoti. Tačiau neretai nutinka taip, kad globėjai susitinka su paaugliais globotiniais atsitiktinai – per savanorystės projektus, bendrus pažįstamus, mokyklą ir pan. Tik patiems pamačius, kad paaugliai irgi gali megzti gražius tarpusavio ryšius, apsisprendžiama priimti juos į šeimą“, – sako R. Ladauskienė.
Pasak jos, požiūris į vaikų globą Lietuvoje yra stipriai gerėjantis: „Keisti nusistovėjusias nuostatas nėra lengva, tačiau mes, kaip tauta, palyginti per trumpą laiką pasiekėme jau tiek daug, kad galima sakyti, jog situacija gerėja maksimaliu greičiu. Juk žmogus niekada nėra per didelis turėti šeimą, artimą žmogų. Kiekvienas iš mūsų turime esminį poreikį – jaustis, jog kažkam priklausau.“
Pasak R. Ladauskienės, tyrimai rodo, kad tokia situacija, kuomet vaikas išeina į gyvenimą visiškai vienas, didina benamystės, neplanuoto nėštumo, žemo išsilavinimo ar bedarbystės riziką.
„Pasirinkę padėti be tėvų globos likusiems vaikams juos apsaugome nuo skaudžių likimo posūkių – suteikiame jiems stabilumo jausmą, ilgalaikius ryšius ir pagalbą įgyvendinti svarbias gyvenimo užduotis. Daugelis gali tapti globėju, vyresniuoju broliu ar sese, pačiu artimiausiu giminaičiu jaunam žmogui“, – sako pašnekovė.
Liepos 18-28 d. CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
