Fizinės bausmės, kaip ir bet koks kitas smurtas prieš vaikus yra neleistini. Per penkerius metus, nuo to laiko kai buvo pradėta vykdyti vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, smurto prieš vaikus atvejų Lietuvoje nuolat mažėjo. Kreivė šiek tiek pakilo per Covid-19 pandemiją. 2022 m. buvo užfiksuoti 3151 smurto prieš vaikus atvejis, kurių metu galimai nukentėjo 2803 vaikai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kas yra laikoma smurtu prieš vaikus, kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką, ir kur apie smurto atvejį būtina pranešti.
„Matome, kad visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau šiandien to dar nepakanka. Labai noriu priminti, koks svarbus yra visos visuomenės ir aplinkinių įsitraukimas. Kviečiu visus žmones nebūti abejingus galimam vaiko teisių pažeidimui. Jau mėnesį veikia Vaiko teisių linija, į kurią skambinti galima telefono numeriu 8 800 10 800. Šios linijos pagalba vaikai ir suaugusieji gali pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Per mėnesį į Vaiko teisių liniją pagalbos jau kreipėsi 20 vaikų. Pagrindiniai klausimai – santykiai su tėvais, draugais, mokytojais.
Kas laikoma smurtu prieš vaikus?
Yra keli svarbūs požymiai, kurie įrodo, kad vienoks ar kitoks veiksmas ar neveikimas yra smurtas.
- Kai tai daroma tyčia: veikiant ar neveikiant, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui.
- Įvairiais būdais: šis poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis.
- Sukelia pasekmių: poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, pažeminama vaiko garbė, orumas.
- Nepriežiūra: smurtu prieš vaiką taip pat laikoma ir vaiko nepriežiūra bei bet kokios fizinės bausmės.
Smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet šiais veiksmais siekiama išvengti dar didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima padaryti kitomis priemonėmis.
Smurto prieš vaikus formos
Fizinis smurtas – tai tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas. Kojos pakišimas, kad nugriūtų ar susižalotų, spjaudymas, kankinimas, deginimas, daužymas, ginklo ar kitų žalojančių daiktų naudojimas taip pat yra fizinio smurto formos.
Psichologinis/emocinis smurtas – tai tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t. t.
Seksualinis smurtas prieš vaiką yra tada, kai vaikas yra išnaudojamas seksualiniams norams tenkinti. Į šią sąvoką telpa keletas prievartos formų: kai vaikas yra liečiamas, glostomas, bučiuojamos vaiko intymios vietos, vaikas nurenginėjamas, verčiama vaiką liesti savo ar kito asmens intymias vietas, arba asmuo pats save seksualiai liečia vaiko akivaizdoje arba kai vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete ar kitaip platinami. Vaikų įtraukimas į prostituciją, prekyba vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais – tai taip pat seksualinis smurtas.
Nepriežiūra ir apleistumas yra tada, kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus – gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan. – tai taip pat laikoma viena iš smurto formų – nepriežiūra.
Kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką?
Visuomenė turi netylėti, jeigu pastebi stipriai pasikeitusį vaiko elgesį, jeigu vaikas neatvyksta į mokyklą, nedalyvauja pamokose, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų.
Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių, su vaikais tiesiogiai ir netiesiogiai dirbančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais. Juos laiku pastebėjus ir atpažinus, bus galima greičiau padėti, jei vaikas patiria smurtą. Taip pat siūlytina parengti ir visus specialistus supažindinti su vidine tvarka, kaip elgtis smurto atvejais, kad kiekvienas specialistas žinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos.
Pareiga pranešti apie smurtą prieš vaiką, įtarimą dėl smurto ar apie kitas nerimą keliančias situacijas yra įtvirtinta visiems asmenims ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Kur pranešti apie smurtą?
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Todėl sužinojus, kad vaikas patiria smurtą ar pastebėjus smurto požymius, nerimą keliančias situacijas ar aplinkybes, būtina pranešti:
- Policijai Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 (visą parą).
- Vaiko teisių linijai telefono numeriu 8 800 10 800 arba el. paštu konsultacijos@vaikoteises.lt. Linijos konsultantų darbo laikas: I–IV 8.00–19 val.; V 8–18 val.
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Skyrių kontaktiniai duomenys:
https://vaikoteises.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai-1-1/teritoriniai-skyriai
Pranešus apie galimą smurtą Vaiko teisių apsaugos teritoriniam skyriui, bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir imamasi atitinkamų veiksmų, kad vaikas būtų apsaugotas.
