Ketvirtadienį pristatytos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos metinės veiklos ataskaitos duomenimis, vaiko teisių gynėjai praėjusiais metais kas dvylika minučių sulaukė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl vieno iš 17 Lietuvoje esančio vaiko. Nors didžioji dalis gautų pranešimų buvo nesmurtiniai, 1 vaikas iš 180 galimai patyrė smurtą.
„Manau turime daug dalykų, dėl kurių šiandien galime pasidžiaugti. Pasidžiaugti dėl to, kad žmonės yra atsakingi, kad jie reaguoja, kad jie praneša, kreipiasi. Mes vis mažiau ir mažiau toleruojame smurto apraiškas, kai jas pastebime, bet tai yra procesas, kuris neturi pabaigos. Tą turime daryti nuolatos“, – spaudos konferencijoje teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, 2022 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 45 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. 13 proc. daugiau nei 2021 m. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 126 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
„Reagavome kas 12 minučių ir per parą sulaukėme 120 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus“, – nurodė I. Skuodienė.
Anot jos, tai, kad gaunamų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų kiekis auga, yra džiuginantis reiškinys.
„Tai reiškia, kad a) visuomenė nebetoleruoja smurto, ji tampa jautresne šalia esančiam vaikui ir b) visuomenė pasitiki, kad paslaugos bus inicijuotos ir suteiktos ir, aišku, yra lūkestis, kad tėvai ir vaikas priims tas paslaugos“, – komentavo ataskaitą I. Skuodienė.
„Dėl vaiko teisių linijos matome, kad žmonės tikrai skambinasi, konsultuojasi, vienu atveju tai gali būti identifikuojamas kaip vaiko teisių pažeidimas, kitu atveju ne“, – pažymėjo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Pasak I. Skuodienės, pastebima, kad vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus praneša ugdymo įstaigos. Taip pat į vaiko teisių gynėjus kreipiasi gydytojai.
„Labai džiuginanti tendencija, kad daugiau kaip 30 proc. pranešimų yra iš mokyklų ir ne tik apie pranešimus, bet kad ir švietimo įstaigos specialistai skambinasi, klausiasi dėl situacijų šeimose – kai tėvai nesutinka nustatyti tam tikros švietimo pagalbos vaikui, nesutinka rūpintis pamokų praleidimu, vienokiu ar kitokiu paauglio elgesiu. Tai tikrai yra džiuginanti tendencija. Taip pat sulaukiame ir gydytojų skambučių“, – sakė I. Skuodienė.
Nors praėjusiais metais didžioji dalis gautų pranešimų – 82 proc. – buvo nesmurtiniai, smurtą Lietuvoje galimai patyrė 2866 vaikai, t. y. vienas iš 180 vaikų. Pastebima, kad daugiausia pranešimų buvo gauta dėl fizinio smurto – 2216, seksualinio smurto – 300, psichologinio smurto – 291, nepriežiūros – 421.
I. Skuodienė atkreipė dėmesį, kad fizinį smurtą dažniau patiria berniukai (1347 atvejai), o nuo kitų smurto rūšių labiau nukenčia mergaitės.
„Visgi fizinį smurtą daugiau patiria berniukai, ir jį patiria paauglystės laikotarpiu“, – pažymėjo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Gedo Batulevičiaus teigimu, vaikai susiduria su keliomis problemomis – psichotropinių medžiagų vartojimu, tėvų skyrybomis bei įvairių rūšių smurtu.
„Vaiko teisių gynėjai gauna vis daugiau pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus, dažnai pranešama ir apie nesutarimus šeimoje, kai vaikai nukenčia ne tik nuo tėvų ar kitų artimųjų naudojamo fizinio smurto, bet ir patiria psichologinę žalą girdėdami užgaulius kreipinius, pavyzdžiui, „nevykėlis“, „šeimos gėda“ ir panašiai“, – teigė G. Batulevičius.
„Neretai vaikai tampa tėvų manipuliacijos įrankiu, kai jie skiriasi, dalijasi turtą ir verčia vaiką pasirinkti vieną iš jų, tokiu būdu sukeldami jam kaltę ir skausmą. Vaikas padaromas situacijos įkaitu.“, – sako G. Batulevičius. Jis pridūrė, kad dėl tėvų skyrybų vaikai dažnai kaltina save.
M. Navickienė: vaiko teisių apsaugos sistemos reforma yra jauna
Pasak ministrės M. Navickienės, prieš beveik penkerius metus įvykdyta vaiko teisių apsaugos sistemos reforma vis dar yra jauna.
„Penkeri metai iš vienos pusės atrodo labai ilgas laiko tarpas, bet kai kalbame apie sisteminius pokyčius ir reformą, kuri turi nuo pamatų pakeisti ir elgseną, ir institucinę sąrangą ir kitus svarbius aspektus, užtikrinant vaiko saugumą ir gerovę, 5 metai sako, kad tai yra jauna reforma“, – spaudos konferencijoje teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„Yra valstybių, kurios sprendimus sutvarkyti savo vaiko teisių apsaugos sistemą yra priėmusios dešimtmečiais atgal ir vis tiek tose valstybės vis tiek nutinka atvejų, kurie, deja, baigiasi tragedijomis. Todėl mano įsitikinimu 5 metai tik iš vienos pusės atrodo ilgas laiko tarpas, bendrąja prasme, reforma vis dar yra jauna ir pokyčių dar turime siekti“, – pabrėžė M. Navickienė.
Ministrės teigimu, įgyvendinti pokyčius reikės tiek institucinės sąrangos tobulinime, tiek darbuotojų kompetencijų ugdyme. Anot M. Navickienės, šiais metais daugiau dėmesio planuojama skirti darbuotojų gebėjimų ugdymui.
„Jų (pokyčių – ELTA) turime siekti abiejose srityse – tiek institucinės sąrangos tobulinime, tiek kompetencijų ugdyme ir auginime darbuotojų, kurie rūpinasi šia, ypatingai jautria ir svarbia valstybei problema, lygiai taip pat toliau keisdami visuomenės nuostatas“, – akcentavo ministrė.
„Manau, kad labai didelį dėmesį 2023-aisiais turėtume skirti ir tam, kad darbuotojai, kurie dirba sistemose, tiek Vaiko teisių apsaugos, tiek socialiniame darbe, ugdytų savo gebėjimus ir kompetencijas. Ne tik, kad galėtume dirbti pagal nusistovėjusius algoritmus, bet kad galėtume ir atpažinti tas rizikas, kurios yra paslėptos. Taip pat, kad darbuotojai nebijotų priimti sprendimo, kuris galbūt ir nėra vienaip ar kitaip algoritmizuotas, bet kad jaustų didesnį pasitikėjimą savimi, o mes tą pasitikėjimą savimi jiems galėtume suteikti ir užtikrinti“, – teigė M. Navickienė.