Švietimo sistemoje atsivėrė baugi smegduobė, įspėja socialdemokratai.
Kaip pažymima pranešime žiniasklaidai, prieštaringos reputacijos ministrei atsistatydinus, strategiškai svarbi sritis liko be vairininko, tačiau kriziniai procesai nesustojo: mokytojai skambina pavojaus varpais dėl chaoso mokymų programose, tuo metu ministerija lyg niekur nieko masiškai atleidinėja Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) darbuotojus.
Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas primena, kad buvusi ministrė net traukdamasi iš posto toliau neigė skubotos reformos sukeltas problemas, kurias įvardijo Konstitucinis teismas. „Mažesnių mokyklų diskriminavimo problema lieka: jos neatitinka ministerijos kriterijų vien dėl to, kad yra „per mažos“. Taigi neturi ateities“, – pažymi parlamentaras.
T. Bičiūnas primena premjerės Ingridos Šimonytės mintį, esą Lietuva per maža ir per skurdi išlaikyti esamą mokyklų tinklą.„Bet ne kas kitas, o I. Šimonytė yra prisipažinusi, kad Vyriausybė nespėja įsisavinti visų europinių lėšų, nes pinigų yra tiesiog per daug!” – stebisi parlamentaras.
Anot T. Bičiūno, jau šiandien aišku, kad naujieji vadovėliai mokyklų laiku nepasieks, o jų turinio kokybė, anot ekspertų, bus tragiška. „Šiame fone šokiruoja ministerijos sprendimas atleisti beveik penktadalį NŠA darbuotojų – nors šiai agentūrai patikėta ir ugdymo kokybe pasirūpinti, ir pedagogų kvalifikaciją kelti, ir vadovų rezervą formuoti, ir mokinių pasiekimus vertinti, ir dar novatoriškus sprendimus diegti“, – stebisi parlamentaras.
Pasak jo, nuo rugsėjo 1 d. šalies mokyklose bus pradėtos diegti atnaujintos ugdymo programos. „Apmokyta tik dalis mokytojų, kiti turės ruoštis patys. Mokytojai sako, kad programos atnaujinimo mokymai vyksta vangiai, trūksta lektorių. Nėra mokomosios medžiagos, vadovėlių. Lėšų vadovėliams įsigyti nenumatyta. Kai vadovėliai atsiras, pinigines turės ir vėl krapštyti mokinių tėvai“, – piktinasi T. Bičiūnas.
Pasak parlamentaro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir šioje situacijoje „nestokoja genialių idėjų“: siūlo dar bent trejus metus naudoti senuosius vadovėlius naujoms ugdymo programoms.
„Sukandę dantis ir įsivaizduodami, jog mokytojo profesija jau tuoj bus prestižinė (primenu, pagal Vyriausybės planą ji tokia turi tapti iki 2025 m.), mokytojai atsisakys vasaros atostogų ir kažkaip pasiruoš naujiems mokslo metams. Mokiniai, kaip visada, taps eksperimentiniais triušiais.
Ministerija ir NŠA – be galvų. Mokyklose chaosas. Regionuose mokyklos naikinamos. Mokytojų katastrofiškai trūksta. Į „Tūkstanmečio mokyklą“ vaikučiai vežami dešimčia autobusų iš skirtingų rajonų. Tėvai stumiamai samdytis brangius korepetitorius. Vadovėlių nėra.
Vaikai po valstybinės kalbos egzamino sako taip bijoję, kad net neatsimena, apie ką rašė. Ar tai ta pažanga ir „lygios starto pozicijos visiems“, kuriomis savo ataskaitoje giriasi I. Šimonytė?“ – klausia Seimo narys socialdemokratas T. Bičiūnas.
