Vaiko išlaikymas yra viena iš pagrindinių tėvų pareigų. Dažnai kyla klausimų – iki kada mokama išlaikymo išmoka (alimentai),kokio ji dydžio, ar tas dydis gali keistis, kokiais atvejais ji gali būti pratęsta ir kokios yra išimtys, kaip galima išieškoti skolą ir pan. Taigi, teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė papasakojo visus pagrindinius aspektus, susijusius su vaiko išlaikymu.

 Gauti išlaikymą – vaiko teisė, tėvų pareiga

Pagal Civilinį kodeksą abu tėvai privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus iki 18 m. Jei vaikas mokosi dieninėse studijose, ši pareiga gali tęstis ir iki 24 m.  Vaiko išlaikymo pareiga nustatyta LR Konstitucijos  38 str. ((Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, išlaikyti juos iki pilnametystės) ir LR Civiliniame kodekse 3.192 str. (tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Ši pareiga nepriklauso nuo tėvų gyvenamosios vietos, tarpusavio santykių ar finansinės padėties – ji yra absoliuti.

Pagal teisės aktus, išlaikymas priteisiamas vaiko naudai, todėl nei vienas iš tėvų neturi teisės jo atsisakyti. Vadinasi tokios situacijos, kaip pvz.: “Tėvai susitaria, kad vienas nemokės alimentų, nes tiesiog jam neva nepriklauso”, traktuojamos kaip vaiko teisių pažeidimu.  Teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymas – vaiko teisė, todėl jokie susitarimai dėl jo atsisakymo – negalioja.

Kita labai dažnai pasitaikanti situacija: “Po skyrybų vaikas lieka su mama. Tėvas teigia, kad pinigų mokėti negali, nes turi naują šeimą, tačiau ir čia Teismo pozicija pakankamai aiški –   nauji šeimos įsipareigojimai neatleidžia nuo pareigos išlaikyti pirmąjį vaiką, ar kaip kitaip pabloginti jo padėtį.

Ši pareiga išliek iki vaiko pilnametystės, o jei vaikas mokinasi dieninėse studijose ar baiginėja vidurinę mokyklą, iki 24 m. Tėvai dėl vaiko išlaikymo gali susitarti procesiniame dokumente ir išlaikymas bus teikiamas iki numatyto amžiaus ar nurodytos sąlygos, nepaisant to, jog vaikui sukako 18 m. Tačiau, jei tai nėra aptarta, tai nuo 18 m.  asmuo pats turi kreiptis dėl išlaikymo priteisimo kol mokinsis ar studijuos.

Taigi, vaiko išlaikymas – tai ne geranoriška pagalba, o įstatymu nustatyta pareiga, kurią tėvai privalo vykdyti ir už kurios nevykdymą taikoma atsakomybė.

Kokios išlaikymo formos ir būdai. Ar įmanomas išlaikymas už praėjusius metus?

Dažniausiai išlaikymas priteisiamas pinigine forma – kasmėnesinėmis periodiniai mokėjimais. Tačiau gali būti ir kitokiomis formomis, kaip pvz.: perleidžiant nekilnojamąjį turtą, mokėjimas vienkartine išmoka. Praktikoje dažnai pasitaiko, jog šios formos miksuojamos, t.y. mokami ne tik periodiniai mokėjimai, bet ir papildomai prisiimama pareiga apmokėti gyvenamosios vietos, mokymosi, drabužių ar gydymo išlaidos. Taigi, pačios šalys sprendžia, kuri forma ir būdas joms priimtiniausias ir labiausiai atitiks vaiko poreikius. Teismo pozicija šiuo klausimus, tokia, jog vaiko poreikius reikia tenkinti kasdiena, todėl pirmumas visada teikiamas periodinėms išmokoms.

Vadovaujantis CK 3.200 str.: „Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Jeigu ieškovas įrodo, kad tėvas ar motina išvengė pareigos išlaikyti vaiką, išlaikymas gali būti priteisiamas ir už praeitą laiką, bet ne daugiau kaip už trejus metus.“

Ką tai reiškia praktikoje:

– Standartinė taisyklė
– Teismas priteisia išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos į priekį.
– Pvz., jei ieškinys paduotas 2025-09-10, tai išlaikymas mokamas nuo šios dienos.

–     Išimtis – už praeitą laiką
– Jei įrodoma, kad tėvas/motina išvengė pareigos (nesirūpino, nebendravo, nedavė pinigų, atsisakė prisidėti), galima priteisti už praeitą laiką, bet ne daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo.
– Atsiranda įrodinėjimo pareiga, t.y. reikia įrodymų (pvz., kad kitas tėvas faktiškai neprisidėjo, už nieką nemokėjo, nepadėjo ir pan.).

Pavyzdžiui.: Mama 2025-09-10 padavė ieškinį dėl išlaikymo.Tėvas faktiškai nesirūpino vaiku nuo 2022-01. Tokiu atveju, Teismas gali priteisti išlaikymą: nuo 2022-09-10 (t. y. už 3 metus atgal), jei bus įrodyta, kad tėvas tikrai nevykdė pareigos. Jeigu įrodymų nebūtų – tik nuo 2025-09-10 (ieškinio padavimo dienos).

Vaiko išlaikymo didinimas ir mažinimas

Vaiko išlaikymo dydis nėra nekintamas – jis gali būti padidintas arba sumažintas priklausomai nuo aplinkybių. Pagrindiniai kriterijai: vaiko poreikių pokytis ir tėvų finansinių galimybių pasikeitimas.

Yra du aspektai, kai vaiko išlaikymo dydis gali kisti, t.y. indeksavimas – tai pagal įstatymą privalomas veikamas, kuris taikomas kas metai pagal paskelbtą indeksą, jo nei netaikyti, nei atsisakyti ar susitarti netaikyti – negalima. Kai vienas iš tėvų kreipiasi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, motyvuojant pasikeitusiomis aplinkybėmis ar vaiko poreikiais. Pavyzdžiui.:  Vaikas pradeda lankyti privačią sporto mokyklą, išlaidos išauga. Mama kreipiasi į teismą. Teismas gavęs įrodymus padidina išlaikymą nuo 250 iki 400 Eur.

Praktikoje dažnai kyla kalusimas, o kokia ta minimali vaiko išlaikymo suma, į kurią būtų galima orentuotis. Tikslaus atsakymo nėra. Teismai šiai dienai yra išvystę praktiką, jog priteisianta vaiko išlaikymą reikia orentuotis į tai dienai galiojantį LR Minimalų mėnesinio atlyginimo dydį (tai būtų apie 388 eur). Taip pat yra išaiškinta, jog priteisiant tik minimalų išlaikymą, jokiu papildomų įrodymų teikti ar rinkti “čekiukus ir sąskaitas” nebereikia, kadangi tai yra bazinis, minimalus dydis, kuris ir taip priklauso.

Kalbant apie vaiko išlaikymo mažinimą, ypač, kai tėvai motyvuoja mažomis pajamomis, esamais įsipareigojimais, atsiradusia nauja šeima, bedarbyste ar pan., galima sakyti, jog tai yra praktiškai neįmanomas dalykas, kadangi išlaikyti vaiką yra absoliuti tėvų pareiga. Teismas paaiškina: pirmiausia turi būti užtikrinti vaiko interesai, o tik paskui – skolininko patogumai. Tokio pobūdžio bylos teismas turi vadovautis geriausių vaiko interesų principais. Galimai vienintelė situacija, kada galima sumažinti išlaikymo dydį, t.y. tik tuo atveju, kai mokančio išlaikymą tėvo situacija yra tokia, kurios jis negali ir ateityje negalės pakeisti (dažnu atveju tai yra sveikata). Tačiau net ir esant neįgalumui, teismo pozicija yra pakankamai griežta: turi būti vertinamas ne tik pats neįgalumo faktas, bet ir kitos aplinkybės, t.y. turtas, sukauptos lėšos, galimybė persikvalifikuoti ir pan.

 Išlaikymo įsiskolinimas

Jei tėvas (ar motina) nevykdo išlaikymo pareigos, susidaro įsiskolinimas. Tuo atveju, jei buvo teismo sprendimas, išduodamas vykdomasis raštas ir skola išieškoma per antstolį – gali būti areštuotos sąskaitos, turtas, nustatytos išskaitos iš atlyginimo ir pan. Jei yra sutuoktinis, kreipiamasi į teismą dėl išieškojimo galimybių iš sutuoktinio turto dalies.

Su vaiko išlaikymo įsiskolinimu, ypač kai asmuo dirba užsienyje – padeda Sodra. Kai asmuo piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, jam gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, t.y. LR BK 245 str. (dėl sprendimo nevykdymo) arba LR BK 164 (vengimas išlaikyti vaiką), kur asmeniui gręsia iki 2 m. nelaisvės.