JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Autistiški vaikai „bėgikai“ – kaip juos apsaugoti?

Autistiški vaikai „bėgikai“ – kaip juos apsaugoti?

Įsivaizduokite: nueinate minutėlei į tualetą, o išėję pamatote, kad lauko durys praviros ir jūsų vaiko nebėra namuose. Dirbate sodybos kieme, rodos, aklinai aptvertoje teritorijoje, ir staiga pasigendate savo vaiko – jis dingo. Nuvedate vaiką į mokyklą ir manote, kad jis ten saugus, bet staiga sulaukiate skambučio, kad mokyklos teritorijoje jo nebėra ir niekas nežino, kur jis.

Vaikai „bėgikai“ – nemažos dalies šeimų, auginančių vaiką su autizmo spektro sutrikimais (ASS), realybė. Toks probleminis elgesys sunkiai suprantamas visuomenei, žmonės dažnai pakomentuojama: „Nuo gero vaikas nebėgtų.“ Dėl to šeimos gėdijasi apie tai kalbėti, bijo būti pasmerktos, o problema labai rimta – Lietuvoje neseniai įvyko net dvi tragedijos, kai iš namų pabėgę autistiški vaikai nuskendo.

Bauginama „bėgikų“ statistika

Daug daugiau dėmesio skiriama nuolat pasiklystantiems Alzheimerio liga ar demencija sergantiems vyresniems žmonėms nei bėgantiems ASS turintiems vaikams. Todėl mokslinėje literatūroje duomenų nėra daug. 2012 m. apklausus tėvus, ištirta 1218 ASS turinčių vaikų ir 1076 tipinės raidos jų broliai ir seserys. Pagal šį tyrimą, net 49 proc. spektro vaikų yra linkę pasišalinti iš saugios aplinkos negavę jais besirūpinančio asmens leidimo, 26 proc., būdami vyresni nei ketverių metų, yra pabėgę bent kartą ilgesniam laikui. 24 proc. tų, kurie bent kartą buvo pabėgę, buvo kilęs pavojus nuskęsti, 65 proc. grėsė pavojus būti sužalotiems gatvėje. 

Pabėgimų priežastys

Anksčiau minėtoje studijoje (1) apklausus tėvus, kodėl, jų manymu, bėga vaikas, kaip dažniausia priežastis paminėta „tiesiog mėgsta bėgti ir (ar) tyrinėti“ (53 proc.). Kitos paminėtos priežastys:

„bando nukeliauti į patinkančią vietą“ (36 proc.);

„bando pabėgti nuo nerimą keliančios situacijos“ (34 proc.);

„bando pabėgti nuo nemalonaus sensorinio stimulo“ (30 proc.);

„bėga dėl dalykų, susijusių su jo ypatingaisiais pomėgiais“ (30 proc.).

Tie, kurių tėvai pažymėjo, kad jų vaikas bėga todėl, jog jiems taip patinka arba siekė patekti į patinkančią vietą, daugiausia turėjo autizmo sutrikimą arba autizmo spektro sutrikimą. Aspergerio sindromą turinčių vaikų tėvai dažniausiai minėjo, kad pabėgimai buvo susiję su noru pabėgti nuo nerimą keliančios situacijos. 

Vaiko siekio pabėgti įtaka šeimos gyvenimui

Siekis pabėgti 56 proc. su šia problema susiduriančių tėvų įvardijamas kaip labiausiai stresą keliantis jų vaiko autizmo bruožas (1).

43 proc. bėgančių ASS turinčių vaikų tėvų skundėsi, kad šis bruožas trukdo ramiam miegui.

62 proc. teigė, kad ši problema trukdo išvykti ar mėgautis veikla už namų aplinkos.

50 proc. teigė nesulaukiantys patarimų, kaip jiems reikėtų elgtis dėl tokio vaiko elgesio. Lietuvoje šis procentas, tikėtina, yra gerokai didesnis. 

Nepagrįsti kaltinimai tėvams

Tyrimai rodo, kad ASS turinčių vaikų tėvai nuolat patiria panašų stresą kaip kariai aktyvioje karo zonoje. Kariai keičiami kas pusmetį, o tėvams su tokia įtampa tenka gyventi daugelį metų. Vienas iš tėvų dažnai aukoja savo karjerą ir gyvenimą, kad galėtų padėti savo vaikui. Dažnai psichologai pataria: „Gyvenkite ir savo gyvenimą, turėkite hobių, raskite laiko sau.“ Taip turėtų būti. Pasireiškiant sudėtingesniems autizmo bruožams, neretai tėvai svajoja tik apie miegą ir galimybę ramiai nusiprausti po dušu.

Pagalbos nesulaukia net iš artimiausių žmonių, nes jiems per sunku, o ir norinčios dirbti auklės be didžiulių pinigų nesusirasi. Tad natūralu, kad nuolat kamuojami didelio streso ir nuovargio kartais tėvai praranda budrumą arba tiesiog ne laiku užmiega.

Lengva kaltinti tėvus. Jei dingusio vaiko buvo ieškota pasitelkus pagalbą, tenka pabendrauti ir su Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Turintys oficialią diagnozę paprastai sulaukia supratimo. Tačiau tie, kurie jos dar laukia arba jos vengia dėl stigmatizavimo ir dėl to kylančių problemų, gali sulaukti nemalonumų. Greičiausiai jiems teks įrodyti, kad rūpinasi vaiku, kad jis bėga ne todėl, jog toje aplinkoje jaučiasi blogai.

Didžiausias pavojus – vandens telkiniai

Dažnai ASS turinčius vaikus labai traukia vanduo ir vandens telkiniai. Jei kartu su autizmu pasireiškia ir protinis atsilikimas, tokiems vaikams gali būti sudėtinga įvertinti pavojų, numatyti savo veiksmų padarinius. Specialiai pritaikytos plaukimo pamokos sumažina skendimo riziką. 

JAV atlikto tyrimo metu įvertinus 1376 ASS turinčių asmenų mirties atvejus, nustatyta, kad skendimas yra viena dažniausių mirties priežasčių ir sudaro 5,4 proc. visų tirtų atvejų. (2) O Kalifornijos valstijoje atlikta studija nustatė, kad, jei autizmo spektro asmuo turi vidutinį ar didelį protinį atsilikimą, – iki 13,71 proc. Šioje valstijoje atidaryta daug baseinų – tai vienas iš rizikos veiksnių. Palyginti: bendra Švedijos ir Danijos studija atskleidė, kad visoje visuomenėje skendimas sudaro tik 0,4 proc. visų mirčių. Taigi skirtumas akivaizdus. (3) Lietuvoje nedaug baseinų, bet pakanka ežerų, upių, melioracijos griovių, kitų vandens telkinių, todėl rajonuose gyvenantiems vaikams skendimo rizika yra didesnė. 

Ką daryti, jei jūsų vaikas pabėgo?

Kuo greičiau į pagalbą pasikvieskite aplinkinius žmones. Jei esate parduotuvėje, kuo greičiau informuokite apsaugos darbuotojus, kad užtikrintumėte, jog vaikas nepabėgs iš pastato. 

Jei vaiko nerandate per kelias minutes arba manote, kad jis galėjo pabėgti iš teritorijos nežinoma kryptimi, skambinkite 112 ir prašykite pareigūnų pagalbos.

Skubiai pranešus pareigūnams, daugiau galimybių rasti vaiką sveiką ir gyvą.

Kai paskambinsite, jūsų paklaus, prieš kiek laiko dingo vaikas, kaip jis atrodo, ką vilkėjo ir avėjo, ar orientuojasi aplinkoje. Būtinai paminėkite, kad vaikas turi negalią. 

Pareigūnams papasakokite apie savo vaiko ypatumus. Gal jis bijo garsų ir policijos sirena jį privers dar labiau slėptis? Galbūt jis bijo svetimų žmonių, dėl to neatsilieps kviečiamas ir dar labiau slėpsis? Kokie jo pomėgiai? Kiek jis pažįsta aplinką? Ar taip buvo ir anksčiau?

Apgalvokite, kas galėjo patraukti vaiko dėmesį, kur link jis galėtų eiti?

Galbūt neseniai kur nors neleidote eiti?

Kaip užkirsti kelią nelaimei?

Informuokite su jūsų vaiku dirbančius asmenis. Atskleiskite vaiko polinkį bėgti ir mokyklos darbuotojams, ir privatiems specialistams, seneliams, draugams, jei vaiką paliekate jų priežiūroje. 

Identifikuoti padedanti informacija. Jei vaikas nekalbantis, labai svarbu, kad jam paklydus, būtų galima jį identifikuoti. Tai gali būti medalionas, apyrankė ar bent striukės viduje ryški, dėmesį atkreipianti etiketė su informacija. Svarbu, kad būtų ir jūsų kontaktinė informacija, kad būtų galima kuo greičiau su jumis susisiekti. Kelionėje ar renginyje verta tiesiog ant rankos užrašyti kontaktinį telefono numerį.

Investuokite į papildomas spynas. Vienintelis būdas ramiai užmigti ar nueiti į tualetą – saugumo namie užtikrinimas. 

Verta pamąstyti apie langų rankenas su užraktais. 

Pasirūpinkite, kad durų raktas būtų nepasiekiamas.

Efektyvios signalizacijos, pranešančios, kai kas nors įeina ar išeina pro duris. 

Aptverkite vandens pakrantę. Jūsų teritorijoje yra baseinas? O gal kartais vaiką paliekate seneliams, kurių kieme telkšo kūdra? Pasirūpinkite, kad vaikas negalėtų vienas prieiti prie vandens telkinio.

Apsvarstykite sekimo įrenginių įsigijimą. Šiuolaikinės technologijos leidžia asmenis sekti GPS sekimo prietaisais. Tai gali būti laikrodžiai, pakabučiai, mobiliosios programėlės. 

Mokykite vaiką, kas yra saugu. Kaip minėjome, didžiausią pavojų patiria vaikai, turintys protinį atsilikimą. Būtent juos mokyti sudėtingiausia, bet būtina. Mokykite vaiką, kad policininkai, gaisrininkai, greitosios pagalbos paramedikai, medikai yra draugai, galintys padėti. Tai galite daryti rodydami paveikslėlius, socialines pieštas istorijas, videofilmukus.

Galbūt turite pažįstamų šių profesijų atstovų? Tuomet verta tiesiogiai pasimokyti paprašyti uniformuoto asmens pagalbos. Aiškinkite apie saugų elgesį prie vandens, gatvės ir pan. Jei vaiko iššūkiai iš tiesų dideli, jis gali jūsų nesuprasti, tačiau kartais vaikai mus nustebina suprasdami daugiau, nei atrodo. 

Būkite saugūs!

Literatūros šaltiniai:

Occurrence and Family Impact of Elopement in Children With Autism Spectrum Disorders. Connie Anderson, J. Kiely Law ir kiti. 2012. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4524545/

Injury Mortality in Individuals With Autism. Guan J, Li G. 2017m. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28323463/

Review of Mortality in Autism Drowning, Scott Myers, 2011. Prieiga internetu: 

https://asatonline.org/research-treatment/resources/topical-articles/review-of-mortality-in-autism-drowning/

—————————————–

Straipsnis buvo publikuotas Lietuvos autizmo asociacijos žurnale „Lietaus vaikai“, kuris yra leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2019 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI