Tėvų pareiga yra padėti vaikams geriau pažinti save, suprasti, kas vyksta jų galvelėse ir kodėl jie vienaip ar kitaip jaučiasi. Mažas vaikas pats tikrai nesumąstys, jog yra piktas ir irzlus dėl to, kad praalko arba nori miego. Tačiau ir ne visi suaugusieji visuomet geba suprasti, kas vyksta su vaiko emocijomis, todėl jeigu nekreipsite į jas dėmesio, vaikas gali darytis dar piktesnis ir tėvams kelti dar daugiau nepasitenkinimo, pykčio, agresijos.
Jei vaikas nepavalgęs, padėkite jam suprasti jausmus ir emocijas sakydami: „Esi alkanas, todėl pyksti. Mes tave pamaitinsime ir pyktis praeis.“
Jei vaikelis nepailsėjęs, sakykite: „Esi pavargęs, todėl piktas. Tuoj mes pagulėsime ir piktukas praeis.“
Įvardiję vaiko emociją, leisite jam mokytis suprasti, iš kur pyktis ar liūdesys atsirado ir kaip tai pakeisti. Po truputį jis išmoks pats atpažinti savo emocijas ir gali jas išreikšti sakydamas: „Aš pykstu, man reikia pagulėti ir pailsėti“ arba „Man reikia valgyti, nes apėmė piktumas…“
Lygiai taip pat vaikas gali kažko bijoti ir dėl to darytis agresyvus. Tuomet turime jam padėti tai įvardyti paklausdami: „Gal tu bijai ir dėl kažko jaudiniesi?“ Pati svarbiausia taisyklė bendraujant su vaiko ožiais – išlikti kantriems. Dažnai būna, kad atžala klykia, mama šaukia atgal, o tai niekur nenuveda.
„Svarbu suprasti, kad vaikas dar tik mokosi kontroliuoti savo emocijas – jas priimti pažinti ir t. t. Jeigu mes kiekvieną kartą, kai mažylis ima spiegti, patys puolam jį tai guosti, tai vainoti, vaikas niekaip neišmoks sustoti ir susivokti savyje ir savo jausmuose. Tėvų pareiga išlikti ramiems ir padėti atžalai suvokti, kas su ja vyksta“, – sako psichologė Jūratė Bortkevičienė.
