Pastebite, kad grįžęs iš darželio vaikas dažnai būna irzlus, išlieja susikaupusias emocijas ir sunkiai geba nurimti? Dažniausiai tai didelės sensorinės apkrovos, emocijų laikymo savyje, o kartais – paprasčiausio fizinio nuovargio ar net alkio pasekmė. Vitlio darželio psichologė-psichoterapeutė pataria, kaip atpažinti irzlumo priežastis ir namų aplinkoje suteikti vaikui ramybės bei sensorinio komforto po aktyvios dienos darželyje.
„Vakare pasireiškiantis vaikų irzlumas yra labai dažnas ir visiškai normalus reiškinys. Darželyje vaikai visą dieną susiduria su įvairiomis situacijomis, išgyvena tiek malonias, tiek nemalonias emocijas, jiems tenka laikytis susitarimų, bendradarbiauti, dalintis žaislais bei dėmesiu, išbūti tarp įvairių dirgiklių (garsų, šviesų, kvapų), o svarbiausia – jie turi visa tai patirti ir išbūti atsiskyrę nuo artimųjų.
Kai vaikas grįžta į namus, jam saugiausią aplinką, jo emocinė sistema tarsi atsipalaiduoja. Jis įvairiais būdais išgyvena visas emocijas, nuovargį, frustraciją. Kartais tie būdai būna tinkami, o kartais ne”, – sako Vitlio darželio psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė.
Patarimas tėvams – stebėti tendencijas
Jos teigimu, tėvams svarbu stebėti tokio elgesio tendencijas. Jei vaikas yra irzlus be aiškios priežasties, dažniau nei įprastai nori būti laikomas ant rankų, greitai susierzina, tai gali būti fizinio nuovargio požymiai. Jei jis vengia garsų, šviesų, triukšmo, nepriima drabužių ar maisto, kuriuos įprastai mėgsta, tai signalizuoja apie sensorinį pervargimą.
Verkimas be aiškios priežasties, pykčio protrūkiai, tėvų atstūmimas (pvz., vaikas sako – „nenoriu tavęs”, „tu bloga(s)”), rodo emocinį išsikrovimą. Jei vaikas vengia kontakto, nori būti vienas, arba priešingai – klimpsta į ginčus ar konkurenciją su broliais/seserimis, tai indikuoja, kad jis patiria socialinį nuovargį.
Kaip padėti vaikui?
Psichologės-psichoterapeutės teigimu, norint padėti vaikui, reikia apgalvoti, koks buvo jo dienos ritmas, pabandyti identifikuoti, kas provokuoja tokias emocijas. Visų prima, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išsimiegojęs? Vaiko irzlumą gali kelti ir tam tikri pasikeitimai darželyje, pavyzdžiui, nauja mokytoja ar naujas vaikas darželio grupėje.
„Tikslas – ne vengti nemalonių emocijų, o išmokti jas atpažinti, suprasti ir išgyventi saugiu būdu. Nerekomenduojama vaiko kontroliuoti ar moralizuoti, verčiau stengtis padėti išmokti savireguliacijos įgūdžių. Kai tėvai priima vaiko emocijas („matau, kad tau dabar sunku”), įvardija jas („suprantu, kad tau dabar yra pikta, nes…”) ir būna šalia, bet nemoralizuoja, vaiko smegenyse formuojasi neuroniniai keliai, kurie leidžia vaikui ateityje pačiam atpažinti ir tinkamai reikšti emocijas”, – pastebi E. Baltrūnaitė.
Ritualai namuose
Vitlio darželio psichologė-psichoterapeutė pataria grįžus namo leisti vaikui ramiai pabūti, neapkrauti jo klausimais apie tai, kaip jam sekėsi. Pirmiausia užtenka tik apkabinimo, mielo žodžio, mėgstamo užkandžio ir tylos. Taip pat galima kartu klausytis ramios muzikos, pvz., gamtos garsų.
Jei vaikas mėgsta fizinį kontaktą, galima leisti pasėdėti glėbyje, apipilti bučinių lietumi, supti (tai veikia raminančiai per parasimpatinę nervų sistemą). Jei vaikas pratrūko iš pykčio, reikia mokyti jį tinkamai paleisti susikaupusias emocijas – piešti, lipdyti, spalvinti, dainuoti ar užsiimti kitomis panašiomis veiklomis.
„Vaikams labai svarbi rutina, dėl to rekomenduojama nuosekliai laikytis vakarinių veiklų sekos. Pavyzdžiui, grįžimas namo – poilsio laikas – vakarienė – vonia – pasaka – miegas. Rutina vaikams suteikia saugumo jausmą”, – sako E. Baltrūnaitė.
Signalas apie gilesnes problemas
Psichologės-psichoterapeutrės teigimu, emocijų sprogimas grįžus iš darželio gali būti signalas ir apie gilesnius sunkumus, jei toks irzlumas ar pykčio protrūkiai būna intensyvūs ir nuolat kartojasi. Pavyzdžiui, vaikas verkia valandų valandas, naktį ima šlapintis į lovą ar žodinė kalba tampa ribota.
„Dažnai vaikai išgyvena stiprias emocijas, jei darželyje jaučiasi atstumti, nesuprasti, nesijaučia saugūs. Taip pat labai dažnai pasitaiko atsiskyrimo nerimas, kai sunku atsisveikinti su tėvais ryte. Sunkumai neišvengiamai kyla ir tada, kai vaikai išgyvena didelius pokyčius, pavyzdžiui, skiriantis tėvams, atsirandant naujam šeimos nariui ir pan.
Visais šiais atvejais pirmiausia reikėtų pasikalbėti su grupės mokytoja, suprasti, kaip vaikas elgiasi dienos metu, kaip bendrauja su kitais vaikais. Atrasti tam tikras emocinės iškrovos tendencijas, kada kartojasi toks elgesys. Rekomenduojama su vaikais kalbėtis pasitelkiant projekcinius metodus (piešinius, žaisliukus) – tai padeda geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį. Jei patiems nepavyksta padėti vaikui, visuomet galima kreiptis į psichologą”, – pastebi E. Baltrūnaitė.
