Konsultuoja gydytojas Kazimieras Vitkauskas, knygos “Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius.
“Emocijos lemia labai daug! Žindyme dalyvauja ne tik kūno fiziologija, bet ir proto psichologija. Bet kokia įtampa žalinga. Pieno tekėjimas, kaip sąlyginis refleksas, gali būti psichologiškai slopinamas, jeigu mama gyvena ar turi žindyti kūdikį aplinkoje, kur kiti žmonės, ypač artimiausieji, jai nepritaria, priekaištauja ar net atkakliai reikalauja „nebūti karve“ – teigia gydytojas K. Vitkauskas.
Anot jo, motinystė yra ganėtinai nelengvas darbas: “Ypač jeigu kūdikis labai jautrus, trumpai miega, o dar vyresnėlis reikalauja nuolatinio dėmesio. Arba – gimė dvynukai. Mamai reikia pailsėti, numigti. Todėl išnaudokite progas pasnausti dieną, kai jūsų mažylis miega. Ir nepamirškite pavalgyti pati, rūpinkitės savo sveikata! Tėčio vaidmuo ypač svarbus – užtarėjo ir saugios bei aprūpintos aplinkos sukūrėjo. Jeigu moteris jaučiasi saugi ir mylima, ji nepatiria streso. O tai tiesiogiai susiję su žindymo sėkme. Vyrui kartkarčiais perėmus vaikų priežiūrą, žmona gali „atsitraukti į užfrontę“.
Būtinai išnaudokite tokias galimybes, net jei tai bus tik trumpa valandėlė. Ištrūkite už kūdikių girdėjimo ribos – gal į šiltą vonią, paskaityti žurnalą kitame kambaryje ar įkvėpti gaivaus oro lauke. Pritariu, kad, gimus vaikui, ir tėtis imtų atostogas. Tam, kad pasidžiaugtų savo atžala, pasirūpintų namais ir padėtų žmonai. Tik ne tam, kad ją pavaduotų. Jei kūdikis turi mamytę, kuri jį mielai žindo pati, tai ir pats geriausias tėtis su buteliuku rankoje nė iš tolo negali su ja lygintis maitinimo srityje. Be to, girdymas iš buteliuko tikrai nėra pats tinkamiausias būdas tėvui artimai bendrauti su savo vaiku.
Pavyzdžiui, masažuodamas kūdikį ir darydamas kasdienę mankštelę (tai labai pravartu ir rachito profilaktikai) arba maudydamas, žaisdamas su mažyliu, kalbindamas jį ir išeidamas su juo pasivaikščioti, tėvas išties būtų daug artimesnis vaikui ir patirtų tikrąją tėvystės laimę”.
