Ar pastebėtas ryšys tarp žindymo sėkmės, moters amžiaus ar išsilavinimo? Konsultuoja gydytojas Kazimieras Vitkauskas, knygos „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius.
„Žindymą tyrinėju ir propaguoju jau nuo 1979 m., kai gimė pirmasis mūsų sūnus. Mane tuomet stebino, kad dauguma naujagimių jau pirmosiomis dienomis buvo pradėti girdyti per čiulptuką iš buteliuko ir antrą mėnesį dar gaunančių motinos pieno belikdavo dešimtadalis. Kodėl? Gal nenorėjo, nemokėjo, negalėjo… Nuo XX a. pradžios ligoninėse gimdančios ir poliklinikų prižiūrimos civilizuoto pasaulio moterys buvo metodiškai atpratintos nuo žindymo.
Pagimdžius iškart vaikus atimdavo iš mamų ir laikydavo kitoje palatoje, iki išleisdavo iš ligoninės. Jie susitikdavo po keliolika minučių pagal griežtą „moksliškai nustatytą“ maitinimo tvarkaraštį tik kas 4 val. dieną su dar ilgesne 6 val. pertrauka naktį. Toks retas žindymas nepaskatina pakankamos pieno gamybos krūtyse, o atskirti naujagimiai rėkdavo ne tik pasijutę nesaugūs be mamos, bet ir greitai vėl praalkę. Seselės juos ramino užkimšdamos burnas „tuštukais“ arba girdydamos iš buteliuko per čiulptuką.
Tai trikdė naujagimių mokėjimą žįsti: glaudžiami prie krūties, apžiodavo tik spenelį – taip jį traumuodavo ir sukeldavo skausmą, kuris stabdė pieno tekėjimą iš krūties. Kontroliniais svėrimais buvo „įrodoma“, kad „mamai trūksta pieno“. Dėl paguodos sakydavo, jog „modernūs“ mišinukai ne blogesni už motinos pieną ir jais maitinami kūdikiai taip pat sparčiai auga.
Taip pieno „trūkumas“ buvo kompensuojamas vis didesne mišinio porcija, o žindymas galutinai pasmerkiamas. Ilgai žindė ta saujelė mamų, kuri, remdamasi savo patirtimi, greitai perprato, jog verčiau paisyti ne bejausmio laikrodžio, o vaiko elgesiu išreiškiamų poreikių. Gimdymo įstaigų veiklos pertvarka pagal „naujagimiui draugiškos ligoninės“ principus, leidžiančius kūdikiui nuolat būti su mama ir žįsti kada nori, ir į Lietuvą pamažu atėjo po 1990-ųjų.
Dabar žinių siekiančių išsilavinusių moterų neabejotinai laukia sėkmė. Tai patvirtina moksliniai statistiniai duomenys iš įvairių šalių, taip pat ir daktarės Eglės Markūnienės disertacija: „Didžiausias procentas žindančių kūdikį 4 ir daugiau mėnesių buvo tarp labiausiai išsilavinusių (turinčių aukštąjį ir nebaigtą aukštąjį išsilavinimą) moterų“. O moters amžius žindymui reikšmingas tiek pat, kiek ir galimybei pastoti, išnešioti ir pagimdyti“, – teigia gydytojas K. Vitkauskas.
