Šilumos ir spalvų pasiilgusiems – išskirtiniu grožiu stebinanti Europos sala
Kai termometro stulpelis rodo minusinę oro temperatūrą, vis dažniau mintimis nuklystame į tuos kraštus, kurie lepina saule, kvapais ir spalvomis. Kviečiame patyrinėti vieną gražiausių salų – Atlanto vandenyno skalaujamą Madeirą.
Kontrastingoji Madeira – amžino pavasario sala
Nuo Lietuvos apie 4000 km nutolusi įspūdinga sala – Portugalijai priklausanti Madeira. Dėl geografinės padėties šiai nedidelei salai būdingas skirtingas mikroklimatas: pietinėje ir vakarinėje dalyje įprasta subtropikams būdinga šiluma, šiaurėje – daugiau debesų ir drėgmės, o rytuose karaliauja vėjai. Atitinkamai ir kraštovaizdis čia labai skirtingas – vienur kvapą gniaužia kalnų grožis ir debesų link vingiuojantys keliukai, nuo kurių atsiveria pasakiška salos panorama, kitur žaliuoja laurų miškai, laukinės gamtos rezervatai ir vynuogynai.
„Madeira yra viena iš nedaugelio krypčių Europoje, keliautojus viliojanti kone ištisus metus. Ne atsitiktinai ji dar vadinama amžino pavasario sala – nors vasarą temperatūra įkaista maždaug iki 30 laipsnių, likusiais metų laikais džiugina maloni, maždaug 18–24 laipsnių šiluma. Tačiau nepriklausomai nuo atostogoms pasirinkto metų laiko, nepamirškite pasiimti ir šiltesnių drabužių – kildami į kalnus, galite patekti į debesį, kur temperatūra nukrenta iki 10 laipsnių šilumos“, – pasakoja „Novaturo“ produkto skyriaus ekspertė Vilma Kurčeikė.
Populiarieji levadų maršrutai
Madeira tiesiog sukurta aktyvioms atostogoms, tad norintiems patyrinėti salą, verta pagalvoti apie automobilio nuomą. Nors sala nėra didelė, per dieną vingiuotais keliukais jos tikrai neapvažiuosite, tad iš anksto susiplanuokite maršrutus – vieną dieną leiskitės tyrinėti pietus, kitą dieną pasižvalgykite po vaizdingą rytinę ar vakarinę pakrantę. Nusiteikite pamiklinti ir kojas, mat Madeira garsėja visą salą išraizgiusiais levadų takais, kurie driekiasi maždaug 2500 kilometrų. Levados – tai žmonių suformuoti vandens kanalai, kuriais iš vandens rezervuarų ir drėgnų salos vietų tekėdamas vanduo pasiekia sausesnes, žemumose esančias salos dalis, aprūpindamas drėgme bananų plantacijas, vynuogynus, vaisių ir daržovių sodus.
Šalimais vandens kanalų, įprastai besidriekiančių džiungles primenančių miškų tankmėje, suformuoti pėsčiųjų takeliai – keliaudami jais grožėsitės nuo kalnų atsiveriančiomis kvapą gniaužiančiomis panoramomis, miškų gilumoje pasislėpusiais kriokliais, natūraliai susiformavusiais vandens baseinais. Maršrutų pasirinkimas išties platus – nuo lengvai įveikiamų poros kilometrų takelių, iki rimtesnių žygių, kuriuose stačiais laipteliais teks kilti į beveik 2 km aukštį.
Sostinės senamiesčio aura
Jei nuspręsite apsistoti Madeiros sostinėje Funšalyje, kelias atostogų dienas skirkite jam bei apylinkėms patyrinėti. Tikrai neprailgs pasivaikščiojimai siauromis akmenimis grįstomis senamiesčio gatvelėmis, kuriose gausu menininkų dirbtuvių ir jaukių kavinukių bei restoranų atokvėpiui. Pro akis neprasprūs Rua de Santa Maria gatvė – kone gyvybingiausia senamiesčio vieta, žvilgsnius iš tolo traukianti unikaliomis menininkų dekoruotomis durimis.
Keltuvu būtinai pakilkite į Monte kalną – čia įsikūręs Monte Palace tropinis sodas (Monte Palace Tropical Garden), viena gražiausių vietų visoje Madeiroje. Vaikštinėdami vingiuotais takeliais, grožėsitės japoniškais tvenkiniais, gėrėsitės raminančiais šniokščiančių krioklių garsais ir įspūdinga subtropiniam klimatui pritaikytų egzotiškų augalų kolekcija, surinkta iš skirtingų pasaulio kampelių.
Žinoma, įspūdžiais apdovanos ir pati 15 minučių trunkanti kelionė keltuvu, kurios metu atsivers viso miesto ir Atlanto vandenyno pakrantės vaizdai. Norėdami sugrįžti atgal, sėskite į tradicines Funšalio rogutes – dviejų kilometrų nusileidimas tobaganais, kuriuos per nugludintą gatvių paviršių stumia du specialiai apmokyti vairuotojai, tikrai padovanos šiek tiek adrenalino. Šiandien tai – išskirtinė pramoga, tačiau anksčiau tobaganai naudoti kaip pagrindinė transporto priemonė, kuria vietiniai greitai nusileisdavo nuo Monte kalno į Funšalį.
Atskiro paminėjimo tikrai vertas ir Mercado dos Lavradores – senamiestyje įsikūręs garsusis Funšalio turgus. Vos tik įžengę papulsite į tikrą spalvų ir kvapų sūkurį – vietiniais produktais nukrauti prekystaliai vilioja ne tik prieiti, bet ir plačiau praverti piniginę. Tik čia paragausite egzotiškų gėrybių, kurių įprastose prekybos vietose nerastumėte.
Tarp labiausiai mėgstamų egzotiškų vaisių yra bananasai – bananų ir ananasų hibridas, išvaizda primenantis bananą, bet valgant juntamas abiejų vaisių skonis. Įdomių pasirinkimų čia kur kas daugiau – tarpusavyje kryžminami įvairūs vaisiai ar net daržovės. Vienas unikalių derinių – pasifloros ir pomidoro hibridas dovanojantis naują, neatrastą skonį.
Jei susigundysite įsigyti vietinių pagautos šviežios žuvies, būtinai paragaukite espados – tikro šios salos pasididžiavimo. Tai reta, gąsdinančios išvaizdos, tačiau labai švelnaus skonio žuvis, dažniausiai patiekiama su karamelizuotu bananu ir pasiflorų padažu. Atvykstantiems pirmą kartą į Madeirą, V. Kurčeikė į lankytinų vietų sąrašą taip pat rekomenduoja įtraukti Porto Moniz miestelį, kuriame rasite natūraliai susiformavusį lavos baseiną, užsukti į unikalų Santanos miestelį, garsėjantį tradiciniais spalvingais Madeiros nameliais, pasivaikščioti 580 metrų aukštyje virš Kabo Žirau (Cabo Girão) skardžio įrengtos aikštelės stiklinėmis grindimis. Tai tik kelios iš daugybės vietų, kurios leis pamatyti tikrąjį Madeiros salos grožį ir išskirtinumą.
