JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Kada po gimdymo geriausia grįžti į darbus: po metų ar dvejų?

Kada po gimdymo geriausia grįžti į darbus: po metų ar dvejų?

Vaikus planuojančios ir jų laukiančios šeimos žino, kad gimus mažyliui jų gyvenimas pasikeis. Daugiausiai naujovių ir iššūkių laukia mamos, kurios kasdienybė kardinaliai keisis.

Mamos atsako: ar galima suderinti kūdikio auginimą ir karjerą?

Nuo šiol ji kasdien nebekeliaus į darbą, o rūpinsis trapia būtybe, kartu mokysis naujų dalykų. Tiesa, šiais laikais ne visos moterys nusprendžia sustabdyti savo karjerą. Kai kurios pasiryžta derinti kūdikio auginimą ir darbinius reikalus. Aštuonių jaunų mamų klausiame, kokį kelią jos pasirinko ir kaip vertina moteris, į darbus grįžtančias, kol vaikui nesuėjo net vieneri metai.

Sandra: „Manau, kad kai kažko labai nori – viskas yra įmanoma. Tokia yra daugelio sėkmingų, motinystę ir karjerą derinančių moterų paslaptis. Daugelis jų dar iki vaiko gimimo apmąsto planą, kaip derins darbus ir augins naujagimį. Aišku, tai neįmanoma be didelio artimųjų palaikymo, nes tomis valandomis, kai mamytė dirbs, kažkam teks vaiku rūpintis. Su kūdikiu iki metų, mano nuomone, net lengviau nei su vyresniu, nes jis daug miega, paprastesnė jo mityba, nereikia tiek laiko skirti žaidimams ar lavinimui”.

Vitalija: „Iš savo patirties galiu pasakyti – neįsivaizduoju, kaip moterys išvis gali norėti verstis per galvą ir stengtis derinti motinystę su karjera. Mano nuomone, su vaiku iki vienerių metų – tai neįmanoma. Tokį gyvenimo kelią pasirinkę žmonės nėra prieraišūs tėvai ir tas ryšio nebuvimas, atsiradęs jau nuo pirmųjų mažo žmogučio gyvenimo dienų, lydės juos visą gyvenimą. Man keista, kad mama savo noru praleidžia pirmąją vaiką šypseną, pirmuosius žodžius, apsivertimus ar žingsnius. Manau, kad nusprendus turėti vaikų, reikia prieš save ir savo kūdikį prisiimti tam tikras atsakomybes, o viena jų – kuriam laikui į šalį nustumti darbo reikalus. Juk valstybė moterims suteikia galimybę namuose auginti vaikus, dvejus metus moka pašalpas ir saugo darbo vietą”.

Indrė: „Manau, kad darbą ir motinystę tikrai galima suderinti net tada, kai vaikutis visai mažas. Bet tik tuo atveju, jei ta veikla neatima pilno dienos krūvio ar galima dirbti „lanksčiai”, pavyzdžiui, mama tikrai gali skirti kelias valandas per dieną, jei turi kam palikti kūdikį arba gali dirbti iš namų. Tačiau neįsivaizduoju pilnu krūviu į darbus panirusios kūdikio mamos, nes net su didesniais vaikais tai labai sudėtinga, o mažiukui itin svarbu kuo daugiau laiko praleisti su tėvais, o ne svetimais žmonėmis. Mano patirtis tokia, kad su abiem vaikais prie darbų grįžau vos jiems suėjo vieneri metai, kad neprarasčiau įgūdžių (esu odontologė), tačiau tam per dieną skirdavau tik apie keturias valandas. Kai jaunėliui suėjo dveji, abu berniukai iškeliavo į darželius, o aš – visu krūviu į darbą”.

Edita: „Manau, kad viskas priklauso nuo mamos ir kūdikio. Tačiau aš, nusprendusi, kad noriu vaikų, tai troškau ir būti tikra mama. Kūdikiui norėjau skirti visą savo laiką, apgaubti jį meile ir dėmesiu. Su abiem vaikais stengdavausi kūdikystėje kuo daugiau laiko praleisti lauke, vežiodavau į baseiną, kuris buvo kitame mieste, būrelius, kuriuose mama dalyvauja kartu, o kur dar buitis, tai minčių apie karjerą visai nebuvo. Manau, kad ir fiziškai nebūtų įmanoma taip derinti dvi svarbias veiklas. Aišku, man su abiem vaikais padėjo ir vyras – jis nuostabus tėtis, kuris taip pat daug savo laiko ir dėmesio jiems skiria. Manau, kad pasiekti darbinių laimėjimų visada spėsiu, o gera mama būti reikia čia ir dabar. Juk vaikui nepasakysi: „atleisk, kad dabar neskiriu tau dėmesio, bet po pusės metų, kai bus mažiau darbų, gal jau ir skirsiu”. Tų mėnesių ar metų jau niekada nepavyks susigrąžinti, o vaikų širdyse liks tuštuma, kad mamą matė tik dirbančią, o ne su jais žaidžiančią”.

Simona: „Į darbą grįžti planavau, kai dukrytei sueis vieneri, tačiau, jai gimus, pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, pajutau neapsakomą meilę ir ryšį, o karjera tapo visai nesvarbi. Esu jauna ir dar daug daug metų dirbsiu, todėl tikrai spėsiu save realizuoti darbinėje srityje (kas žmogui taip pat tikrai svarbu). Kai mažylei suėjo vieneri, net nesukau galvos – dar metus mes tikrai būsime kartu, atrasime ir pažinsime pasaulį, mokysimės naujų dalykų, daug juoksimės ir viena kitai suteiksime meilės. Manau, kad šis laikas – nepaprasta dovana moteriai, kurį ji tiesiog privalo tinkamai išnaudoti. Aišku, labai gerbiu veiklias mamas, kurios spėja suderinti daug darbų ir niekas nuo to nenukenčia”.

Lina: „Manau, kad motinystę ir darbą lengva derinti nuo tada, kai vaikui sueina vieneri metai. Iki tol – arba vyras, arba moteris turi likti su vaiku namuose, nes jam ta aplinka pati geriausia, o patys artimiausi žmonės reikalingi lyg oras. Nuo vienerių metų vaikas tampa tiek fiziškai, tiek emociškai savarankiškesnis, todėl paprasčiau jį patikėti auklėms ar išleisti į lopšelį. Nuo dvejų – darželis jau tiesiog būtinas, nes padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir vaikui suteikia labai daug naujų įgūdžių”.

Ineta: „Viskas priklauso nuo to, ko moteris nori ir siekia, tačiau suderinti dvi veiklas tikrai įmanoma. Juk yra mišinukai, tinkantys kūdikiams nuo gimimo, auklės ir dienai, ir nakčiai. Tokiomis sąlygomis tikrai galime dirbti. Viskas priklauso nuo to, ko tau reikia ir dėl ko taip skubu tą karjerą „daryti”. Pavyzdžiui, galbūt moteris neturi pasirinkimo, nes tai pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. Gali būti ir taip, kad ji kažko labai ilgai siekė, investavo daug pinigų, o be jos ta veikla „apmirtų”, todėl ji irgi tarsi neturi kito pasirinkimo. Taigi, viskas labai individualu ir asmeniška, kiekvienos šeimos situacija vis kita”.

Viktorija: „Aš šiuo klausimu labai griežta. Mama juk ne ta, kuri pagimdė, o ta, kuri užaugino gerą, teisingą žmogų. Kūdikiui būtinas besąlygiškas mamos dėmesys, kuo daugiau prisilietimų, artumo. Be šito, jam itin reikalingas ir mamos pienas, kuris yra nepakeičiamas niekuo kitu. Kaip suderinti maitinimą, kuris vaikui būtinas kas dvi ar tris valandas ir darbus, man sunku atsakyti. Manau, tai tiesiog neįmanoma. Taip pat tikiu, kad natūraliai maitinanti mama turi būti rami, atsipalaidavusi, o ne „paskendusi” darbiniuose rūpesčiuose. Tiesa, pati, augindama dukrytę, pradėjau siūti ir pardavinėti rankų darbo žaislus. Tačiau tai nėra „karjera”, o maloni veikla, kol mažylė saldžiai miega”.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI