53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kuo netyčiukai vaikai skiriasi nuo kruopščiai suplanuotų?

Kuo netyčiukai vaikai skiriasi nuo kruopščiai suplanuotų?

Planuoti nėštumą ar ne? Psichologė ir LSMU lektorė, VšĮ Krizinio nėštumo centras savanorė dr. Giedrė Širvinskienė sako, kad gebėjimas priimti gyvybę susijęs su požiūriu į vaiką apskritai. „Svarbu yra planuoti tiek, kiek galime, kiek tai nuo mūsų priklauso“, – sako straipsnio konsultantė.

Neplanuotas nėštumas

„Gana dažnai neplanuotas nėštumas sukelia asmeninę krizę, bet nebūtinai. Kartais ir planuotas nėštumas gali tapti krizinis, pavyzdžiui, pasikeitus įprastoms gyvenimo aplinkybėms, iširus santykiams su vyru, sužinojus, kad būsimas kūdikis turi sklaidos trūkumų. Tokiu atveju moteris išgyvena nerimą, įtampą, jaučiasi nesaugi, abejoja, kokį sprendimą priimti.

Nors neplanuotas nėštumas dažniau sukelia didelę įtampą, bet gali sukelti ir neplanuotą džiaugsmą. Pavyzdžiui, jaunas žmogus gali planuoti artimiausiu metu neturėti artimų santykių, bet sutinka kitą žmogų, įsimyli jį ir tai suteikia sparnus, daug džiaugsmo. Nėštumas taip pat gali būti lyg maloni staigmena, netikėta dovana.

Kokią įtaką nėštumo planavimas turi vaiko ateičiai?

Kalbant apie tai, ar planavimas (neplanavimas) gali turėti įtakos būsimo kūdikio psichinei ir emocinei raidai, sveikatai, labai svarbu atskirti du dalykus. Vienas jų – planavimas. Moteris arba planuoja ateityje turėti vaikų, arba planuoja nepastoti. Antra, tai mūsų reakcija į tai, kas nutinka planuotai ir neplanuotai. Galbūt moteris neplanavo turėti vaikų, bet ji gali iš tikrųjų apsidžiaugti, priimti nėštumą kaip didelę dovaną. Bet, pasitaiko, nėštumas planuotas, o moteris svarsto jį nutraukti, nesidžiaugia.

Lietuvoje atliktas tyrimas

LSMU kartu VU Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centru atliko tyrimą, per kurį moterims taip pat buvo užduodamas ir klausimas, ar planavo nėštumą ir kokia buvo jų reakcija sužinojus, kad laukiasi. Siekėme išsiaiškinti, kas turi daugiau įtakos mažų vaikų emocijų ir elgesio sutrikimams, kurie, įrodyta, susiję su tolesniais sveikatos rodikliais: planavimas ar tai, kaip sutinkama žinia apie nėštumą. Paaiškėjo, kad kur kas svarbesnis yra emocinis nėštumo priėmimas, planavimo vertė nėra tokia didelė.

Jau labai ankstyvame amžiuje galima pastebėti, kuris vaikas susidurs su tam tikrais sunkumais, didesne rizika patirti įvairių bėdų ateityje. Tyrimas parodė, kad vaikai, kurių mamos turėjo sunkumų emociškai priimdamos nėštumą, t. y. sužinojusios, kad laukiasi, neapsidžiaugė, nuliūdo ar net išsigando, turėjo daugiau emocijų ir elgesio sunkumų būdami pusantrų metų amžiaus. Pavyzdžiui, buvo neramūs, agresyvesni, turėjo dėmesio, miego sutrikimų.

Nenustatėme tokių sąsajų su nėštumo planavimu, tiksliau, įvertinus kitus aspektus nėštumo planavimas pasirodė ne toks svarbus.

Ar neplanuoti kūdikiai – mažiau mylimi?

Jokiu būdu negalima sakyti, kad jei moteris išsigando nėštumo, kūdikis turės bėdų. Jei vėliau ji susitaiko su nėštumu, stengiasi ir užmezga ryšį su vaikeliu – vadinasi, viskas klostysis gerai. Vaiko emocinis ir psichologinis vystymasis yra lankstesnis nei fizinė raida (visi žinome, kad formuojantis vaisiui tam tikri mėnesiai yra itin rizikingi, pavyzdžiui, vartodama alkoholį, kai kuriuos vaistus vaisiui moteris gali padaryti negrįžtamos žalos). Kalbant apie emocinį vystymąsi, „suveikia” kompensacinis mechanizmas: yra rizikos veiksniai ir apsauginiai veiksniai, kurie padeda, kad viskas vyktų sklandžiai. Tai bendravimas su vaikeliu, ryšio kūrimas, gera moters emocinė savijauta.

Ar neplanuoti kūdikiai – mažiau mylimi? Ar „netyčiukas” jaus, kad toks yra? Svarbiausia yra tai, kaip mes sutinkame žinią apie nėštumą. Vieni „netyčiukai” yra labai mylimi, nors apverčia gyvenimą aukštyn kojom. Jie kaip ir netikėta dovana gali suteikti tėvams net daugiau džiaugsmo, nei planuoti vaikai (dovana, kurios tikėjaisi). Be to, gali būti, kad šiuo metu nėštumo nelabai norima, tačiau pastojus dėl vykstančių didelių hormoninių pokyčių keičiasi viskas – ir kūnas, ir mintys, todėl daugelį dalykų moteris gali pradėti vertinti kitaip nei iki nėštumo. Nereikėtų jaudintis dėl to, kad nėštumas nutiko „netyčia”. Reikėtų tiesiog jį priimti ir juo džiaugtis.

Ar vaikas jaus, kad buvo nelabai lauktas, „nutikęs” netyčia? Sakyčiau, ne. Vis dėlto dažniau neplanuoti vaikai patenka į tą rizikos grupę, kurie yra sunkiau priimami, ne su džiaugsmu laukti. Tačiau tikrai nėra taip, kad neplanuotas yra blogai, nes pradėti mylėti vaiką niekada ne vėlu. Neplanuotas taip pat gali būti laimingas vaikas.”

Mano išsaugoti straipsniai