Šių dienų medicina tvirtina, kad sėkmingai savo kūdikį žindyti gali bene visos moterys. Deja, didelė dalis, nesulaukusios kvalifikuotos pagalbos, pasinaudodamos klaidingais patarimais ar tiesiog nežinodamos, ką daryti, nutraukia natūralų vaiko maitinimą.
Ką iki kūdikiui gimstant turėtų žinoti kiekviena moteris ir kaip ji gali pasiruošti žindymui? Kokios kliūtys gali išgąsdinti ir kaip jas įveikti? Kaip sėkmingai savo mažyliui suteikti patį geriausią ir būtent jam pritaikytą maistą? Apie tai pasakoja medicinos gydytoja Agnė Kilmanienė.
Pasiruošimas žindymui – dar nėštumo metu
Devyni vaikelio laukimo mėnesiai yra puikus laikas, kurį galima išnaudoti pasiruošimui, pavyzdžiui, apsilankyti paskaitose nėščiosioms, kuriuose kalbama apie žindymą. Jose tikrai gausite būtinąją informaciją: kada žindyti, kiek ilgai ir kaip dažnai, kas yra taisyklingas apžiojimas ir efektyvus žindymas, kaip žinoti, ar vaikelis gauna pakankamai pieno. Taip pat sužinosite, ką daryti, jei susidursite su žindymo sunkumais.
Taip pat siūlau paskaityti mokslo įrodymais grįstos informacijos apie žindymą ir jo naudą tiek mamai, tiek vaikui, nes tikrai aplinkoje gali atsirasti „patarėjų”, kurie skubės pasakyti, jog „greičiausiai tavo pienas per liesas arba jo per mažai, dėl to mažylis toks neramus”. Visos sukauptos žinios tikrai padės. Galėsite objektyviai įvertinti, ar kūdikiui užtenka pieno (skysčių trūkumas yra labai pavojinga būklė naujagimiams).
Taip pat tikiu, kad žinios apie žindymą sumažins tikimybę „susigundyti” vaiką primaitinti adaptuotu mišiniu, nes žinosite svarbiausius dalykus. Pavyzdžiui, natūralus maitinimas gali būti puikiai suderinamas su vaistų vartojimu. Jei visos mamos žinotų, kur galima gauti patikimos informacijos apie medikamento ir žindymo suderinamumą, tikrai sumažėtų atvejų, kai natūralus maitinimas nutraukiamas dėl to, kad mamai būtina vartoti tam tikrus vaistus.
Psichologiniai niuansai ir pagalba moteriai
Visgi manau, kad svarbiausias sėkmingo žindymo pasiruošimo etapas yra besilaukiančios mamos nusiteikimas, jog man pavyks natūraliai maitinti savo vaikelį ir, jei kils sunkumų, aš juos įveiksiu. Žindymo sėkmei labai svarbus ir tėčio ar kito artimo žmogaus vaidmuo: jis turi būti pasirengęs palaikyti, sunkesniais momentais perimti visus buities rūpesčius ant savo pečių, kad mamytė galėtų patenkinti vaiko poreikį žįsti ir pailsėtų.
Labai svarbios pirmosios minutės
Tik kūdikiui gimus, jį reikia guldyti mamai ant pilvo ar krūtinės. Čia jis pailsi, sušyla, „apsisėja“ mamos mikroflora ir atranda savyje jėgų sėkmingai susirasti, apžioti krūtį bei pirmą kartą pažįsti. Šis dviejų žmonių odos kontaktas turėtų būti netrukdomas mažiausiai dvi valandas. Tegul mažylis pats viską padaro, tuomet didžiausias šansas, kad žindymas toliau vyks sklandžiai. Turiu omenyje natūraliai gimusį, medikamentais neprislopintą vaiką. Kitiems šis etapas gali užtrukti dar ilgiau. Pirmosiomis dienomis svarbiausia žindyti pagal vaikelio poreikį, tačiau ne rečiau kaip kas 2–3 valandas dieną ir kas 4 valandas naktį.
Jeigu jums atliko cezario pjūvio operaciją
Cezario pjūvio operacija nėra nuosprendis, kad kūdikis neišmoks žįsti. Moteriai, kuriai buvo atlikta operacija ir tokiu būdu gimė kūdikėlis, neabejotinai reikės daugiau ištvermės ir kantrybės, kad laktacija „užsivestų“. Kaip ir natūraliai pagimdžius, taip ir po cezario operacijos, svarbiausias motinos pieno gamybą skatinantis veiksnys yra dažnas žindymas, tad kuo daugiau glauskite savo vaikelį prie krūties.
Jeigu atsitiktų taip, kad dėl sveikatos ar kitų priežasčių naujagimis laikinai negali būti kartu su mama, tuomet per tą laiką pieną iš krūtų reikėtų ištraukti su rankomis.
Išsigandote žaizdotos krūtinės? Nesijaudinkite – tai patiria beveik visos žindyvės
98 proc. atvejų speneliai pažeidžiami dėl netaisyklingo kūdikio pridėjimo prie krūties ar blogo krūties apžiojimo. Svarbu užtikrinti, kad krūtis gerai apžiota ir mažylis efektyviai žinda: burna turi būti plačiai išžiota; iš apačios rudojo laukelio apžiota daugiau nei iš viršaus; apatinė lūpa išsivertusi; smakras remiasi į krūtį; skruostai žindant išsipučia; žindymo judesiai pasiekia ausis; girdimas gurkšnio nurijimo garsas.
Nerekomenduojama plauti krūties prieš kiekvieną maitinimą (ypač muilu ar dezinfekuojamaisiais tirpalais). Apsiprausti pakanka vieną kartą per dieną. Po maitinimo išspauskite kelis lašus pieno ir palikite nudžiūti, kuo ilgiau pagulėkite apnuogintomis krūtimis. Su krūtimi susiliečiantys drabužiai turėtų būti visada sausi. Kadangi žindymas, kai krūtinė žaizdota, labai skausmingas, galite pieną ištraukti rankomis. Pientraukiu naudotis nerekomenduojama, nes vakuumas gilina įtrūkimus. Pažeistiems speneliams tepti naudokite tepalą su lanolinu.
Jei žindote taisyklingai, bet vis vien vargina įtrūkę speneliai, reikėtų nepamiršti įvertinti kūdikio liežuvio pasaitėlio. Trumpo pasaitėlio problemą nesudėtingai išspręs veido ir žandikaulio chirurgai.
Ar kūdikiui užtenka pieno?
Dažnai mamos pasiduoda, jei vaikas nuolat verkia, atrodo lyg nepavalgęs (grūdasi rankytes), o vyresnio amžiaus artimieji, žiūrėk, jau aiškina – „neturi pakankamai pieno, duok kūdikiui ir mišinio”. Tokiu atveju svarbu žinoti objektyvius rodiklius. Suskaičiuokite žindymo skaičius per 24 valandas: išnešiotas naujagimis paprastai žinda 8–12 kartų. Vėliau žindymų skaičius gali sumažėti. Atkreipkite dėmesį į šlapinimosi ir tuštinimosi dažnį. Nuo 5 gyvenimo dienos, naujagimis, kuris gauna pakankamai pieno, šlapinasi nuo 6–8 kartų bekvapiu, bespalviu šlapimu, tuštinasi 3 ir daugiau kartų. Labai svarbus ir svorio augimas. Išnešioti naujagimiai per 3–5 dienas po gimimo vidutiniškai praranda iki 7–10 proc. savo gimimo svorio. Per 2 savaites svoris sugrįžta iki buvusio gimimo svorio. Minimalus svorio prieaugis per pirmąjį mėnesį – 500 g (skaičiuojant nuo tada, kai jis buvo mažiausias), toliau augimas stebimas pagal svorio ir ūgio kreives.
Pieno gamybą geriausiai gausina dažnesnis ir efektyvus žindymas, jei reikia ir papildomas pieno nusitraukimas ranka ar pientraukiu. Nutrauktą pieną geriausią sugirdyti su taurele, šaukšteliu, puoduku ar švirkštu, neduokite buteliuko su čiulptuku. Iš jo gerti daug lengviau, todėl vėliau gali kilti nemažai protesto akcijų iš mažylio pusės, kai norėsite jį susigrąžinti prie krūties.
Pirmoji pagalba skausmingai ar gumbuotai krūtinei
Dažna bėda – kietėjančios ir skaudančios krūtys ar jose susidarantys gumbeliai. Krūtų pribrinkimas dažniausiai pasireiškia trečią–ketvirtą parą po gimdymo. Krūtys (ar viena krūtis) tampa padidėjusios, sunkios, skausmingos, oda gali blizgėti, patinti, parausti. Pienas teka vangiai, kūdikiui sunku žįsti. Gali pakilti temperatūra, tačiau dažniausiai moters būklė stabilizuojasi per 24 valandas.
Kas jums padės? Efektyvus ir dažnas žindymas yra pats geriausias vaistas nuo visų krūtų būklių. Uždėkite šiltą kompresą ar išsimaudykite po dušu prieš maitinimą, mat šiluma paskatina pieno tekėjimą. Prieš žindymą, galite nutraukti šiek tiek pieno, kad mažyliui būtų lengviau apžioti ir žįsti krūtį. Švelniai masažuokite krūtis pieno tekėjimo kryptimi. Naudokite šaltą kompresą po žindymo (jį palaikykite maždaug 20 minučių). Skausmui malšinti tinkamiausi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Pieno sąstovį vienoje krūties dalyje sukelia užsikimšęs pieno latakas, dar kitaip vadinamas guzas. Krūties skiltis būna skausminga, patinusi, oda paraudusi, karšta, paprastai nekarščiuojama. Leiskite 2–3 kartus iš eilės žįsti skausmingą krūtį, nepamirškite nusitraukti pieno iš kitos krūties. Parinkite tokią kūdikio padėtį prie krūties, kad apatinis žandikaulis būtų ties sukietėjimu ir taip būtų pagerinamas nutekėjimas arba masažuokite krūtį pieno tekėjimo kryptimi. Jeigu mamos būklė, taikant visus veiksmus, negerėja, antrą parą išlieka karščiavimas, ji turi kreiptis į gydytoją, kuris įvertins, ar nereikia antibakterinio gydymo. Svarbu prisiminti, kad, net ir vartojant antibiotikus, žindymas tęsiamas toliau – vaikui pienas iš tokių krūtų nėra kenksmingas.
Ar reikalingas kūdikio maitinimo „tvarkaraštis“?
Vaikui leiskite žįsti tiek, kiek jis nori, ir tada, kada jis nori – tik taip bus užtikrinama sklandi pieno gamyba. Gali būti, kad pirmosios paros prabėgs su krūtimi naujagimio burnoje. Tai visiškai normalu. Žindymas vyksta pagal poreikį. Iš vienos krūties leidžiam žįsti iki valandos, ir tuomet, jeigu jis vis dar alkanas, siūlome kitą. Naujagimis žindomas ne rečiau kaip kas 2–3 valandas, skaičiuojant nuo ankstesnio žindymo pradžios. Nakties metu pertraukos tarp maitinimų neturėtų būti ilgesnės negu 4 valandos. Kad pieno gamintųsi užtektinai, per parą reikia 8–12 ar daugiau (tiek, kiek nori vaikas) žindymų.
Kūdikis „boikotuoja“ mamos krūtinę – spjauna, pyksta, būna neramus
Krūties „streikas“ – situacija, kai kūdikis, iki tol puikiai žindęs, staiga atsisako krūties, verkia, sukasi nuo jos. Patarčiau krūtį siūlyti tik tada, kai jis ramus. Geriausia – tik prabudusiam ar mieguistam. Jei mažylis priešinasi ir šaukia – jo nemaitinkite. Nuraminkite, panešiokite, pamyluokite, maudykitės kartu, daugiau oda su oda kontakto. Taip vaikelis mėgausis jumis ir vėl padažnės žindymai. Augantį mažylį labai domina supanti aplinka ir ramiai žįsti trukdo įvairūs garsai ar nauji objektai. Dėl to žindymui rinkitės ramią aplinką. Tik dėl jūsų kantrybės ir ramybės viskas klostysis sklandžiau ir lengviau.
Augimo šuolių išbandymas – tikrai įveikiamas
Augimo šuoliai būna 2–3, 6–8 savaitėmis. Šiais periodais atrodo, kad kūdikis „kabo” ant krūties visą dieną. Labai svarbu kantriai atliepti vaikelio poreikį žįsti, mat taip jis „užsisako” daugiau pieno. Daugelis gydytojų, augimo šuolių metu, siūlo štai tokią taktiką: 1 krūtis – 1 val., jei žinda ilgiau – duokite antrą krūtį ir kitą maitinimą pradėkite būtent nuo jos. Per 1–2 dienas išstimuliuojamas reikiamas hormonų kiekis ir laktacija vėl atitinka vaikelio poreikį, žindymai sutrumpėja ir suretėja. Tokiomis dienomis sau paguosti puikiai tinka viso pasaulio mamų mantra „tai praeina” ir žinojimas, kad žindymo nauda lieka ilgam bei kloja tvirtą pamatą sveiko ir laimingo vaikelio gyvenimui.
