JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
25 nėštumo savaitę gimęs Džiugas šiandien džiugina savo pasiekimais

25 nėštumo savaitę gimęs Džiugas šiandien džiugina savo pasiekimais

Per anksti į pasaulį skubančio vaikelio gimimas šeimai atneša daug išgyvenimų. Laikui bėgant šie prisiminimai priblėsta, bet niekada neužsimiršta. Jūsų dėmesiui – gimdymo istorija, kurios pagrindiniam herojui šiandien jau 14 metų.


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Išvysti pasaulį, grožėtis žydinčiomis gėlėmis, stebėti skraidančius paukščius, šokinėti per jūros bangas, Džiugas labai skubėjo. Būti šiltose mamos įsčiose jam jau buvo pabodę. Buvo dar tik besibaigianti 25 – oji nėštumo savaitė, kai Džiugas nusprendė savo skubėjimu pradžiuginti mamą ir 2001 metų rugpjūčio 24 dieną, per šv. Baltramiejų, pasisveikino labai silpnu balseliu. Šį balselį tebegirdžiu ir dabar.

Nepriglaudžiau sūnaus prie savo krūtinės, nes gimė labai mažas ir silpnas. Gydytojai tuoj pat kūdikėlį nusinešė į man nesuvokiamą nežinią. Po kiek laiko supratau, kad mane veža koridoriumi ir atsidūriau lyg požemių karalystėje. Visa savo esybe drebėjau, jaučiau besirūpinančių gydytojų nerimą. Atėjus gydytojui manęs paklausti kaip jaučiuos, klausdavau vienintelio klausimo: „Gydytojau, kaip mano vaikelis?”. Niekas nieko nežadėjo, tik ramino. Buvo sunku, labai sunku…

Aplankiau savo Džiugą tik antrą jo gyvenimo dieną. Gulėjo inkubatoriuje mažas žmogeliukas, apraizgytas laideliais, ant galvytės uždėta mažytė mažytė kepurytė. Verkė vienas gulėdamas, balselis silpnas, bet tuo balseliu buvo viskas pasakyta – noriu greičiau būti kartu. Pravėrusi inkubatoriaus langelį, norėjau paglostyti mažytę rankytę, o jis čiupo už mano piršto ir nepaleido. Ilgai stovėjau ir verkiau. Ant inkubatoriaus šono kabėjo mažas užrašas – Tamašauskas, 2001 m. rugpjūčio 24 diena, vyriška lytis, svoris 840 gramų, ūgis 34 сentimetrai.

Lankiau sūnų kas valandą. Kai ateidavau, jis pakreipdavo savo galvytę, šypsodavosi ir žiūrėdavome vienas į kitą.

Po savaitės iš Vilniaus gimdymo namų mus perkėlė į Santariškių neišnešiotų naujagimių reanimacijos skyrių. Visur tyla, tik pypsi įjungti gyvybę palaikantys prietaisai. Kai Džiugui iš galvytės paėmė kraują, į skyrių leido įeiti ir man.

Mano kūdikis gulėjo vėl pajungtas prie įvairių laidelių ir ramiai miegojo. Priėjusi gydytoja Sungailienė ramiai pasakė, kad klausčiau visko, kas mane neramina. Į kiekvieną man nerimą keliantį klausimą, atsakydavo kiekvienas tą dieną budėjęs gydytojas ir visas medicinos personalas.

Praėjo savaitė, po to antra. Skyriaus vedėjas A.Liubšys, visada linksmai nusiteikęs, pasakė, kad jau galėsime keliauti į Neišnešiotų naujagimių skyrių. Kažin kodėl man pasidarė labai baisu. Vedėjo paprašiau, kad leistų mums čia dar pagyventi. Ir leido. Lankydavau sūnų kas dvi valandas, vėliau ir kas valandą. Eidama tamsiais ligoninės koridoriais melsdavau Dievą, kad tik viskas Džiugui būtų gerai. Atėjusi, ištisas valandas, mintimis ir balsu kalbinau Džiugą laikydama sau ant krūtinės. Gyvenome šiame skyriuje visą mėnesį. To ką darė čia dirbantys gydytojai, nepamiršiu niekada. Rašau ir rieda ašaros. Lenkiu galvą ir tariu pačius nuoširdžiausius padėkos žodžius šiame skyriuje dirbančiam personalui.

Gerumo diena Vilniaus Antakalnio klinikose.
Asmeninio albumo nuotr.

Kai pradėjome kitą savo kelionės atkarpą, mus taip pat supo jautrios ir nuoširdžios Neišnešiotų naujagimių skyriaus gydytojos ir seselės. Pasitiko mus rami ir nuoširdi skyriaus vedėja A.Našlėnienė. Čia Džiugas pradėjo po lašelį pats gerti mano pieną. Reanimacijos skyriuje, buvo maitinamas per zondą. Čia jam buvo daromi masažai, pirmą kartą maudėsi vonelėje, pirmą kartą į lauką išėjome be jokių pajungtų laidelių.

Su gydytoja R.Bagdoniene.
Asmeninio albumo nuotr.

Štai tokia buvo mano Džiugo pradžių pradžia.

Asmeninio albumo nuotr.

Dabar jam keturiolika metų. Sūnus domisi gamtos mokslais, stebi paukščius, parašė knygą.

Džiugo knyga “Sėkmės ratas”
Asmeninio albumo nuotr.

Džiugas – didysis kelionių mėgėjas. Džiaugiuosi jo kiekvienu pasiektu rezultatu.

Džiugas ir jį gelbėję medikai.
Asmeninio albumo nuotr.
Gerumo dieną su prezidentu Valdu Adamkumi.
Asmeninio albumo nuotr.
Džiugas dėkoja jį išgelbėjusiems medikams.
Asmeninio albumo nuotr.
Džiugas su mama (dešinėje) bei Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadove Asta Radzevičiene (kairėje) bei Daiva Tamošiūnaite.
Asmeninio albumo nuotr.

Ankstukų šeimų istorijas pristato neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas” bei neišnešiotiems kūdikiams skirtas paramos projektas „Ankstukai”. Maloniai kviečiame kiekvieną mamą, tėtį ir šeimą prisijungti prie „Ankstukų” bičiulių būrio ir dalintis savo kūdikio atėjimo istorija – padėkite visiems ją išgirsti! Užpildykite žemiau esančią anketą arba savo istorijas siųskite el. paštu tavovaikas@delfi.lt ir laukite pasirodant portale „Tavo vaikas”.

Daugiau informacijos apie paramos projektą „Ankstukai”: www.ankstukai.lt.

Prie „Ankstukų” draugų būrio kviečiame jungtis ir socialiniame tinkle „Facebook”: https://www.facebook.com/ankstukai?fref=ts.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI