Dviejų dukterų mamos ir tinklaraštininkės Dalios Babkovos pamąstymai apie meilę savo kūnui. Kaip neperduoti vaikams turimų kompleksų, kaip auginti sveikas ir savimi pasitikinčias asmenybes?
Kodėl mažasis princas George rengiamas taip „keistai“?
Kaip užmigdyti vaiką greičiau kaip per minutę?
Suprantama, jei moteris ilgą laiką, o gal net visą gyvenimą krimtosi dėl savo svorio, nėra lengva susikalbėti su savimi, nugalėti vidinius konfliktus. Bet verta vis iš naujo pasistengti ir keistis, kad viso to „gėrio“ neperduotume savo dukroms.
Kaip gi nustatyti tas sveikas ribas?
Visų pirma, keiskime savo asmeninį požiūrį. Netgi jei tai įsisenėjusi bėda, pasistenkime nesidalinti savo neigiamu požiūriu į savo kūną su vaikais. Net jei mūsų išvaizda neatitinka ant sienos kabančios mūsų jaunystės nuotraukos ir jei norime stovėdamos prieš veidrodį save sumenkinti, nesivaipykime ir neišreiškime to žodžiais. Kiekvienos mamos kūno kalbą vaikai labai gerai supranta ir, kai tik galės, būtinai įvardins: “Mano mama menkino savo išvaizdą, todėl ir aš jaučiausi neįtelpanti į rėmus”.
Kiekvieną dieną pagirkime save, suraskime sau komplimentą. Jokiais būdais neneikime ir pritarkime savo vaikams, kai jie sakys, kad esame gražios. Dukroms gyvybiškai svarbu girdėti mus teigiamai apie save kalbančias.
Nuoširdžiai priimkime kitų žmonių komplimentus mums. Kai draugė pagiria mūsų išvaizdą, o mes atsakome: „Gal juokauji?”, pažeminame jos nuomonę apie mus. Bent jau nuoširdžiai padėkokime!
Niekada nesakykime sau „stora“ ar kitokių panašių „pagyrų“. Subalansuokime mitybą be jokių kankinančių dietų, kasdien pasportuokime. Mylėkime savo kūną! Nereikia prie stalo skaičiuoti kalorijų, reikia džiaugtis šalia sėdinčiais žmonėmis ir mėgautis maistu. Tai nereiškia, kad negalime atsisakyti tam tikrų produktų. Jei vaikas pastebėjo, kad nevalgome makaronų, nesakykime, kad esame storos, todėl jų atsisakome. Geriau paaiškinkime, kad išbandome kitokį maistą, kuris suteiks mums daugiau energijos ir džiaugsmo gyvenime.
Niekada neigiamai neaptarinėkime kitų išvaizdos. Vaikai nėra akli. Jie viską mato ir supranta. Visi esame skirtingo kūno sudėjimo, turime nevienodą odos spalvą ir pan., bet nuo mūsų visų skirtingumo pasaulis tik spalvingesnis! Tad prie dukrų kalbėkime tik apie tai, ką norime, kad jos vertintų. Vietoj to, kad nuvertintumėme žmogaus kūną, geriau pakalbėkime apie jo vidines savybes.
Eikime į baseiną, net jei blogai jaučiamės su maudymosi kostiumėliu. Susilaikymas nuo to, kas teikia pasitenkinimą vien dėl to, kad nemėgstame savo kūno, neginčijamai turi neigiamos įtakos mūsų vaikams. Dukros mus stebi. Perženkime savo netobulumus ir mėgaukimės gyvenimu, tada ir mūsų mergaitės bus laimingos!
