Kaip ir kada nujunkyti vaikutį. Iš kur žinoti, kad jam jau nebereikia mamos pieno. Kas – vaikas ar mama turėtų priimti sprendimą?
Konsultuoja neonatologė medicinos mokslų daktarė doc. Eglė Markūnienė, knygos „Žindymo menas ir mokslas” autorė.
Ilgai žindyti – tradicija
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vaiką žindyti iki dvejų metų ir ilgiau, tai yra tol, kol krūties atsisakys pats. Iš tiesų tik pats vaikutis jaučia, kada jo organizmas yra visiškai subrendęs išgyventi be pagalbinių medžiagų, esančių mamos piene.
Tyrimai parodė, kad daugelis mažylių atsisako krūties sulaukę trejų-ketverių metukų. Vadinasi, iki tokio amžiaus mažylį maitinti krūtimi yra normalu. Etnografiniai tyrimai rodo, kad senovės Lietuvoje vaikai buvo žindomi maždaug iki pusantrų-dvejų metų. Buvo sakoma, kad metas atjunkyti – prieš antrąsias vaiko Velykas. Iki XX a. pr. žindymas buvo ir šeimos planavimo būdas.
Vadinamasis laktacinės amenorėjos (fiziologiniai pokyčiai moters organizme po gimdymo, kai moteris nepatiria mėnesinių) būdas yra efektyvus atidėti nėštumą vėlesniam laikui, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Kūdikį reikia žindyti tik savo pienu, ne retkarčiais pienu, retkarčiais – mišinukais. Tik iki 15 proc. viso kūdikio maisto gali sudaryti tirštas maistas. Galima, bet nerekomenduojama jam duoti čiulptuko. Jei nėra atsinaujinusios mėnesinės, tada iki 6 mėn. šis natūralus būdas yra efektyvus 98 proc. Jis buvo ir tebėra visame pasaulyje naudojamas kaip natūrali šeimos planavimo priemonė.
Skandalas dėl ilgo žindymo
Mokslininkai tyrinėdami tradicines Amerikos, Afrikos bendruomenes, kurios nieko nėra girdėjusios apie civilizaciją, surado ir ilgiau žindomų vaikų – iki 5, 6 ar net 7 m. Dažniausiai taip ilgai buvo žindomi vaikai, turintys negalią, jiems mamos pienas buvo kaip maisto papildas, padėjęs išgyventi.
Amerikiečiai, tirdami žindyves, ir civilizuotose vietovėse aptiko žindomų 5-6 m. vaikų. Po tyrimo paaiškėjo, kad dažniausiai taip ilgai savo vaikus žindė vienišos mamos, žindymas netgi buvo įvardytas kaip seksualinis priekabiavimas. Toks elgesys toli gražu nėra įprastas. Savo vaikus šios mamos žindė ilgiau siekdamos patirti malonumą, mat žindant skiriasi malonumo hormonas, vadinamas oksitocinu. Greičiausiai jų vaikai norėjo atsisakyti krūties, bet mamos vis tiek juos žindė. Po šių tyrimų ir pasipylė skandalai apie ilgo žindymo nenaudą ir žalą vaiko psichikai. Vis dėlto reikėtų atskirti, kada mama maitina krūtimi kūdikį dėl jo paties poreikio, nesiekdama sau naudos.
Netolerantiška visuomenė
Mūsų visuomenė vis dar nėra tolerantiška ilgai vaikus žinančioms mamoms. Sovietmečiu žindymo kultūra buvo sunaikinta ir tuo metu praktiškai nebeliko žindyvių. Per 50 m. buvo sunaikinta tai, kas tęsėsi tūkstantmečius.
Jeigu patys sugebėsime keisti požiūrį į ilgiau žindomus vaikus, tada nesipiktinsime mama, kuri krūtimi maitina darželinuką. Tačiau kol visuomenė tokia netolerantiška ir šaiposi iš žindomo vaiko, galbūt prieš vedant į darželį vertėtų mažylį atpratinti žįsti dieną. Arba nevesti jo į darželį.
Kartais ir dėl kitų priežasčių verta atjunkyti ūgtelėjusį mažylį, pavyzdžiui, jei nuolat žinda naktį ir mama negali pailsėti arba vaikas nenori jokio kito maisto, tik krūties. Jei kyla tokių rūpesčių, reikėtų pasitarti su psichologu, raidos pediatru. Gaila, bet labai dažnai galima išgirsti, kad tokį elgesį ir paskatino ilgas žindymas.
