Neseniai susilaukusios pirmagimio mamos dažnai pasakoja, kokios jos laimingos ir kaip myli savo kūdikius. Tačiau yra ir tamsioji motinystės pusė, kurios moterys neatskleidžia net geriausioms draugėms. Aštuonios mamos atvirauja, ko jos nė už ką nesako kitiems.
Alina:
„Kai gimė mano dukrytė ir uždėjo ją ant krūtinės, nepajutau jokių plazdančių drugelių, begalinės meilės nušvitimo ar dar kažkokių ypatingų jausmų. Norėjau miego ir viską skaudėjo. Meilė savo vaikui atėjo vėliau ir augo kartu su juo. Iš pradžių žiūrėdavau į ją ir matydavau kažkokį visiškai svetimą ateivį.“
Birutė:
„Savo sūnų maitinau vos tris mėnesius. Visiems sakiau , kad trūko pieno, vaikas pastoviai buvo alkanas. Bet tiesa visai kitokia. Man paprasčiausiai nepatiko maitinti krūtimi. Nejaučiau jokio stebuklingo artumo: man tai buvo tuščiai sugaištas laikas. Tačiau jei tą kam nors pasakyčiau, būčiau užbadyta pirštais kaip neva blogiausia mama pasaulyje.“
Rima:
„Savo dukrytės nemaudydavau kasdien. Geriausiu atveju vieną kartą per savaitę. Nežinia kodėl, bet abu su vyru nuolat stresuodavome, kai ateidavo maudynių laikas. Ilgai užtrukdavo pasiruošti, susivėlindavome, todėl maudynes pastoviai atidėliodavome. Abu tai slėpėme ne tik nuo draugų, bet ir nuo senelių – savo tėvų. Užtat vaiko oda niekada nepleiskanojo, nebuvo perdžiuvusi.“
Lina:
„Per nėštumą priaugau virš dvidešimt kilogramų. Jų netekau labai greitai – vos per pora mėnesių. Visoms pasakoju, kad bemiegės naktys ir žindymas padarė savo stebuklinga darbą. Tačiau tiesa visai kitokia. Nevalgiau jokių miltinių patiekalų, bulvių, ryžių. Tik daržoves ir mėsą. Be to, maisto porcijos buvo minimalios. Vos po mėnesio pradėjau intensyviai sportuoti. To niekam nesakau, nes nenoriu, kad pagalvotų, jog neskiriu savo vaikui pakankamai dėmesio. Arba, kad figūra man svarbesnė nei vaiko mityba.“
Giedrė:
„Mano vaiko pirmieji žodžiai buvo „au au“, „niam niam“ ir „duok“. Tačiau visiems sakau, kad sūnus pirmiausia ištarė „mama“. Kitos giriasi kaip jų vaikai neva vos pusmečio sulaukę prabyla ir aišku pirmasis žodis būna „mama“. Man taip neatsitiko: sūnelis prabilo vėlai ir pirmas žodis nebuvo „mama“. Meluoju, nes nenoriu pasirodyti prastesne.“
Laura:
„Buvo dienų kai savo kūdikio tiesiogine žodžio prasme nekenčiau. Kartais net norėdavosi gerokai papurtyti – taip, kad tik pagaliau nutiltų. Siaubingi jausmai, kad nenoriu šito vaiko, kildavo kai visą naktį rėkdavo ir niekaip nenurimdavo, kai reikalaudavo dėmesio, o aš jausdavausi be galo išsunkta. To niekam nesakiau, nes juk aplink pilna supermamų, kurioms vaikas tikras džiaugsmas ir atgaiva.“
Dina:
„Kartais siaubingai tingiu gaminti kažką savo vaikui. Tai duodu šokoladinį sūrelį ar bandelę. Niekam to nesakau, nes pati puikiai suprantu, kad tai nėra gera ir pilnavertė mityba. Kartais tą slepiu ir nuo vyro.“
Raimonda:
„Gimus dukrytei nesipraususi ir nesišukavusi slankiodavau visą dieną, kartais net dvi. Net nekalbu apie valgio gaminimą ar kambarių tvarkymą. Visą mano laiką užimdavo dukra. Jei turėdavau laisvą minutę, eidavau miegoti. Niekaip nesuprantu, kaip įmanoma su kūdikiu kepti pyragus, lankyt parodas ir dar sukurti verslą. Draugės ir pažįstamos neseniai tapusios mamomis, į socialinius tinklus vos ne kasdien dėdavosi pyragų, perskaitytų knygų, mezginių nuotraukas. Aišku, ir aš neatsilikdavau – draugėms pasakodavau sukurtas istorijas, kokiais patiekalais lepinu vyrą ar kokius filmus žiūrėjome.“
