Šį sekmadienį sveikiname savo brangias mamas. O kaip pačios jaučiamės susilaukusios vaikų? Trys mamos dalijasi savo pasvarstymais apie motinystę, jos džiaugsmus ir vargus.
Agota, vieno vaikučio mama:
„Mama tapau prieš pusantrų metų. Kartais žiūriu į savo dukryte ir vis dar negaliu patikėti, kad ji mano. Kai tik ji gimė, buvo apėmusi euforija – pagaliau patenkintas smalsumas, koks žmogutis augo mano pilve. Tačiau tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Jaučiau labai didelį stresą – atrodė, ne taip paimsiu, ne taip priglausiu. Kai klykdavo ir negalėdavau nuraminti, apimdavo pyktis, atrodydavo, kurių galų reikėjo to vaiko.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Įspūdingas video: kaip maži vaikai pasitinka iš darbo grįžtančius tėčius
Ar seksas nėštumo metu tikrai nekenkia būsimam vaikui?
Pirmaisiais mėnesiais jausmų amplitudė buvo labai didelė: nuo džiaugsmo iki neapykantos. Gerai, kad turėjau labai artimų draugių, kurios pasakė, kad tai visiškai normalu ir kad begalinė meilė kūdikiui ateina su laiku. Taip ir buvo. Jau nuo pat dukrytės gimimo stengiausi jai suteikti visa, kas geriausia, dabar tik jau įsisąmoninau, kad tai mano vaikas ir svarbiausias asmuo gyvenime.
Būti mama tikrai nėra lengva. Įsivaizdavau, kad bus kur kas lengviau. Dar baisiau pasidaro, kai suprantu, kad ateityje tik sunkės: prasidės mokykla, paauglystė, pirmosios meilės. Jau daugiau nei metai laiko kai abu su vyru normaliai neišsimiegame, neturime tingių savaitgalių. Stipriai reikėjo keisti ir įprastą laisvalaikį. Kur kas rečiau galime nueiti į restoraną, kino teatrą ar spektaklį. Lygiai taip pat su kelionėmis. Galbūt patys sau prisidarome kliūčių, tačiau kol kas labiau atsižvelgiame į vaiko interesus. Nemanau, kad mažam vaikui labai gerai skraidyti lėktuvais ar kardinaliai keisti dienos ritmą.
Vis dėlto, be galo džiaugiuosi, kad turiu savo dukrytę. Kiekvieną dieną ji mane priverčia šypsotis. Kasdien po darbo skubu grįžti namo pas ją. Visai neįdomu susitikti su draugėmis ar nulėkti pasivaikščioti po parduotuves. Tapau gerokai drąsesnė, nebijau pasakyti savo nuomonės, ją apginti. Kur kas geriau išmokau planuoti laiką, dirbti kelis darbus vienu metu. Man labai patinka būti mama”.
Inga, dviejų vaikų mama:
„Atvirai pasakius, vaikų susilaukiau, nes jų norėjo mano vyras ir taip reikėjo. Žinau, kad nuskambės labai žiauriai, abu savo vaikus myliu, bet manau, kad be jų būčiau kur kas laimingesnė. Gerus aštuonerius metus gyvenu ne dėl savęs, o dėl kitų. Sau laiko neturiu, o tai labai vargina. Kartais pagaunu save galvojančią, kad geriausios mano dienos, kai vaikų nebūna namuose. Dėl to anksti išėjau ir į darbą – norėjosi užsiimti kažkuo kur kas prasmingesniu, nei vien sauskelnių keitimas ir košių virimas.
Kai gimė pirmasis sūnus, galvojau, kad džiaugsmas pamažu atsiras. Tačiau laikas bėgo, o man nebuvo įdomu su juo leisti laiką. Antrąjį gimdžiau dėl to, kad vaikams po vieną augti yra negerai. Jaučiu atsakomybę dėl savo vaikų: stengiuosi, kad augtų sveiki, lavintųsi, perku geriausius žaislus, jiems skaitau, vedu į būrelius, padedu paruošti pamokas. Manau, kad jei jau pagimdžiau, dabar turiu būti gera mama.
Motinystė man yra darbas – sunkus ir labai atsakingas. Dabar suprantu, kad jai sutvertos toli gražu ne visos. Nesmerkiu moterų, kurios nenori turėti vaikų. Joms net šiek tiek pavydžiu”.
Rasa, dviejų vaikų mama:
„Labai ilgai negalėjau pastoti. Su vyru atlikome galybę tyrimu, buvau pradėjusi gydymo kursą, kai sužinojau, kad laukiuosi. Visą pirmą nėštumą skraidžiau kaip ant sparnų. Tik gimus dukrytei pamilau ją iškart. Atrodė, kad širdis susprogs, kokia didelė atrodė meilė vaikui. Ji buvo ilgai svajota ir laukta, todėl visos nemigo naktys ir kiti sunkumai atrodė ne tokie jau ir sunkūs. Po pusmečio pradėjome stengtis susilaukti ir antrojo savo stebuklo.
Dabar mažiausiajam jau dveji, bet į darbą kol kas galvoju negrįžti. Namuose su vaikais man be galo patinka. Jaučiuosi atradusi savo gyvenimo pilnatvę ir ramybę. Prieš gimstant vaikams, turėjau visai neblogas karjeros perspektyvas. Visada save įsivaizdavau kaip veiklią moterį. Tačiau dabar mano gyvenimo prioritetai kardinaliai pasikeitę. Ir nebijau prisipažinti, kad man smagu kepti pyragus, žaisti, dūkti su savo vaikais. Manau, kad didžiausia gyvenimo vertybė yra buvimas su savo artimaisiais. O kas gali būti artimiau, nei vaikai?
Jei tik leis galimybės norėčiau turėti dar bent vieną pagranduką. Juk ir vaikams labai smagu augti, kai yra daug seserų ir brolių”.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo “TAVO VAIKAS” prenumeratą.
