53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kur ieškoti pagalbos

Kur ieškoti pagalbos, jei nesiseka žindyti?

Mamos, su kuriomis susipažinome rengdami šį straipsnį, mūsų akimis yra ypatingos. Ne, apie jas nerašo madingi žurnalai. Jos nesukūrė milijoninės vertės verslo. Tačiau kiekvieną dieną jos daro gerus darbus. Neatlygintinai. Pokalbis su „Pradžių pradžios” „Mama – mamai” žindymo savitarpio paramos grupės mamomis.

Oksana, 3 m. Evos ir 5 mėn. Marko mama iš Vilniaus:

“Susilaukusi pirmo vaiko labai norėjau žindyti, bet nuo pat pradžių kilo sunkumų. Netikėtai atliko cezario pjūvį, iš karto nedavė dukrytės žindyti, atnešė vos ne po pusės paros, jai ėmė kristi svoris… Kažkiek problemų išsprendžiau pati, tačiau vienos negalėjau įveikti. Problema buvo ta, jog vos ne nuo pirmų dienų daviau čiulptuką, kad dukrytė būtų ramesnė, ir taip ji pradėjo blogai apžioti krūtį – imdamas čiulptuką kūdikis žiojasi kitaip, negu imdamas krūtį. Užteko kelis kartus duoti čiulptuką, ir Eva pradėjo netaisyklingai imti krūtį, sužalojo spenelius, kuriuos nežmoniškai skaudėjo. Supratau, kad reikia ieškoti pagalbos, taip atradau „Pradžių pradžią”, kuri man labai padėjo. Dukrytę vėliau sėkmingai žindžiau dvejus metus ir du mėnesius, o sulaukusi kvietimo prisidėti prie mamų savanorių mielai sutikau.

Savanorėmis gali tapti mamos, turinčios ilgalaikio žindymo patirties

Tai yra, jos turi būti žindžiusios savo vaiką ne mažiau kaip metus. Kai dukteriai buvo metukai, patekau į rengimo kursus, po kurių gavome savanorių pažymėjimus ir pasirašėme sutartis. Jose įsipareigojome dirbti mamų labui neatlygintinai, neimti dovanų iš rėmėjų, kurie platina su žindymu nesusijusius produktus, trukdančius žindyti: čiulptukus, buteliukus, mišinukus ir pan. Savanoriauju trečius metus, dalyvauju kursuose, kurie reguliariai rengiami, kad atnaujintume žinias. Dabar žindau sūnelį, jis gimė po cezario pjūvio operacijos, bet nieko panašaus, kaip gimus dukteriai nebuvo. Žinojau, ką daryti, žindžiau sklandžiai ir be didesnių rūpesčių.

„Mama – mamai” savanorės dirba trimis būdais

Pirmiausia, mamos užduoda klausimus elektroniniu paštu mamos.savanores@gmail.com, klausia tiesiai www.pradžia.org puslapyje arba skambina savanorių mamų telefonais, kurie pateikti tinklalapyje. Klausimų būna labai įvairių, tačiau dažnai kartojasi, išskirčiau šias grupes: ką tik pagimdžiusios mamytės teiraujasi pagalbos dėl sužalotų spenelių, svorio neprieaugio, kodėl pavalgęs mažylis būna neramus, verkia. Kita grupė klausimų atkeliauja iš mamų, kurių atžalos patiria „augimo” šuolius – kai mažyliui kelios savaitės ar mėnuo ir jis būna irzlesnis, reikalauja dažniau krūties. Mama sunerimsta, pamano, kad baigiasi pienas, tačiau mes nuraminame, informuojame apie tokius vaiko „augimo” šuolius ir pasiūlome dažniau glausti prie krūtinės. Dažnai skambinama tada, kai vaikas nežinia kodėl atsisako imti krūtį. Geriausiai, jei tokiu atveju mamos kreipiasi iš karto, o ne po kelių savaičių, nes uždelsus „grąžinti kūdikį prie krūties” sunkiau. Skambina dygstant dantukams – kai vaikas kandžiojasi, tampa irzlus ir neima krūties. Kita mamų grupė užduoda klausimą – „Kada kūdikis baigs valgyti naktimis ir aš pagaliau išsimiegosiu?” Nuraminame ir patariame migdyti vaikutį šalia savęs – tada jis galės valgyti tada, kada nori, ir pailsėsite abu.

Dar kita grupė skambučių apie tai, kad kūdikiai pradėti primaitinti nevalgo „rimto maisto”, pirmenybę teikia mamos pienukui… Svarbūs klausimai apie žindymą ir ligas bei vaistus. Būna, kad medikai pasiūlo nustoti žindyti, kai to visai nereikia, pavyzdžiui, atliekant rentgeno tyrimą ar magnetinį rezonansą. Nieko panašaus, tai nėra žalinga! Mes negalime prieštarauti gydytojui, negalime pačios „gydyti”, tik bandome išsiaiškinti, kas vyksta, ir įvairiais būdais stengiamės palaikyti sutrikusią mamą. Neturime teisės važiuoti į moters namus, tai daro žindymo konsultantės, kurių pagalbą, jei reikia, rekomenduojame. Visada labai smagu sulaukti atgalinio ryšio, kai mama parašo, paskambina padėkoti ir papasakoja, kaip jai sekasi.

Savanoriška veikla pelno neatneša, bet dovanoja moralinį pasitenkinimą

Dirbame neatlygintinai, norinčioms atsilyginti mamoms pasiūlome paremti nevyriausybinę „Pradžių pradžios” organizaciją. Mano profesija yra veterinarijos gydytoja, tačiau dirbu su finansais ir IT programomis. Dabar auginu sūnelį ir būna taip, kad viena ranka supu vežimą, kitoje – telefonas, kuriuo konsultuoju mamą. Manau, kad tai, ką darau, yra prasminga, nes tikiu, kad kūdikis, užaugęs su mamos pienu prie jos krūties yra vienoks, o to negavęs – kitoks. Mano motyvacija dirbti savanore – vaiko teisės, advokatauju vaikučiui, kuris iki tam tikro amžiaus negali pats pasirinkti, ką jam valgyti. Naujagimis negali pasakyti: „Noriu mamos pieno”, jis gauna tai, ką ji duoda. O jei ji pasimetė tarp skirtingų nuomonių, palūžo, negavo laiku informacijos ir neišsaugojo pienelio? Nepykstu, kai tenka atsakinėti daug kartų į tą patį klausimą, nes žindyti yra „jėga”!

Aurelija, 4,5 m. Emilia ir 2,5 m. Isabelle’s mama iš Didžiosios Britanijos

“Mažąją Isabelle vis dar žindau, o Emilia nustojo žįsti pati prieš savo 4-ąjį gimtadienį. Didžiojoje Britanijoje tapusi mama, pasirinkau žindymo konsultantės studijas. Rašydama darbus susidomėjau dabartine žindymo padėtimi Lietuvoje, labai apsidžiaugiau radusi „Pradžių pradžią” ir sulaukusi kvietimo dalyvauti kursuose Lietuvoje ir tapti mama savanore. Buvo be galo smagu sutikti bendraminčių ir pasidalyti žiniomis. Dabar galiu padėti ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir Lietuvos šeimoms, kurios ieško daugiau žinių apie žindymą. Per savaitę sulaukiu dviejų trijų klausimų iš lietuvių, gyvenančių čia. Pastebėjau, kad lietuvės mamytės dažniausiai linkusios kreiptis pagalbos į lietuvių, o ne anglų organizacijas. Lietuviai labiau pasitiki savo tautiečiais, galbūt dėl to ir pagalbos skambučių daugėja. Turėdama daugiau laisvo laiko su kolege, kita „Mama – mamai” savanore Asta, organizuojame mamoms susitikimus, per kuriuos kalbame apie žindymą. Tikiuosi, prie Astos ir manęs prisidės daugiau norinčiųjų tapti „Mama – mamai” savanorėmis Didžiojoje Britanijoje, nes toks poreikis yra.

Didžiojoje Britanijoje jaunos mamos skatinamos žindyti

Nacionalinė gimdymo organizacija (angl. National Childbirth Trust) suteikia daug informacijos būsimiems tėveliams apie žindymą. Laisvalaikiu čia dirbu žindymo konsultante, vedu kursus apie žindymą poroms. Skatiname ne tik mamytes, bet ir tėvelius dalyvauti kursuose apie žindymą. Tyrimai rodo, kad jei vyras palaiko žindyvę, ji žindo ilgiau ir turi mažiau tuo susijusių bėdų. Visoms nėštukėms suteikiama daug informacijos apie žindymo naudą, informuojama, kur prireikus ieškotis pagalbos. Rajone, kuriame gyvenu, yra „kūdikių” kavinė (angl. Baby Cafe), kurioje mamos kiekvieną dieną gali ateiti pasitarti su žindymo pagalbą teikiančiomis konsultantėmis. Norint čia užsukti nebūtina turėti žindymo rūpesčių, galima ateiti tiesiog pasikalbėti, susipažinti su kitomis žindyvėmis ir smagiai pabendrauti. Šalyje veikia daug žindymo pagalbos telefono linijų, kurios dažnai dirba 24 val. Po gimdymo sesutės visada pamoko žindyti, paskui paskambina į namus pasiteirauti, kaip sekasi. Jei yra bėdų, žindymo specialistas būtinai užsuks į namus ir išsklaidys mamos abejones. Visos šios paslaugos yra nemokamos”.

Mano išsaugoti straipsniai