53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Pagimdžiau ir nenoriu žindyti: psichoterapeuto komentaras

Pagimdžiau ir nenoriu žindyti: psichoterapeuto komentaras

Kiekviena mama turi teisę rinktis, žindyti savo kūdikį ar ne. Vis dėlto, dažniausiai sąmoningai atsisako žindyti tos mamos, kurioms šis procesas yra nemalonus. Kodėl ne visos nori žindyti? Konsultuoja individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas seksologas Viktoras Šapurovas.

Skaitytojos laiškas:

„Savo dukrytę žindžiau du mėnesius, tačiau žindymas man nekėlė malonumo. Priešingai kėlė psichologinį diskomfortą. Kai kas nors paklausdavo, ar maitinu krūtimi kūdikį, man būdavo nesmagu net žodį „krūtis“ tarti, stengdavausi atsakyti: „Taip, aš maitinu pati.“ Man atrodo, kad kiekviena mama turi teisę rinktis – žindyti savo kūdikį ar ne. Kai turėsiu antrą vaiką, jo nežindysiu, nes nemanau, kad dėl tokio savo sprendimo esu blogesnė mama, o visuomenės spaudimas, kad žindyti būtina, erzina“. 

4 populiariausi teiginiai, kodėl moterys atsisako žindyti kūdikį. Panagrinėkime juos.

1. Nežindžiau, nes bijojau, kad mano pieno pribrinkusi krūtinė nepatiks vyrui.

Norėčiau nuraminti mamas, šis teiginys neturi jokio pagrindo. Gali pasitaikyti vyrų, kuriems nepatiks padidėjusi moters krūtinė, tačiau tokių nebus daug. Dažniausiai nutinka priešingai – vyrai žavisi savo maitinančios žmonos suapvalėjusia krūtine ir pasikeitusia jos forma. Tokius priekaištus gali reikšti tik labai egoistiški vyrai. Kaip tokiai šeimai toliau gyventi, sunku patarti su ja nepasikalbėjus akis į akį. Vis dėlto daugelis vyrų, žinodami, kad žindymas netrunka ilgai – tik apie metus, kantriai išlaukia tos akimirkos ir nekyla dėl to konfliktų ar nesusipratimų.

Vyrui gali nepatikti po žindymo pasikeitusi žmonos krūtinės forma. Statistikos duomenimis, 90 proc. moterų krūtinė baigus žindyti tampa mažiau patraukli, o 10 proc. – gražesnė. Tačiau dėl to, manau, neverta nežindyti kūdikio, o pabaigus tai pasirūpinti krūtinės grožiu – galima mankštomis, kosmetologinėmis priemonėmis, jei tai labai didelis nepatogumas, atliekamos operacijos. Baigus žindyti atsiranda puiki proga pasirūpinti savimi, savo grožiu. Jeigu vyrui nepatinka, kad žmona maitina krūtimi, patarčiau su juo pasikalbėti.

2. Man nemalonu tarti net žodį „krūtis“.

Moteris, kuriai sunku tarti žodį „krūtis“ arba liesti savo krūtis, galime spėti, turi savo kūno pajautimo, galbūt ir moteriškumo suvokimo bėdų, nes krūtinė yra labai moteriška kūno dalis, leidžianti iš pirmo žvilgsnio atskirti moterį nuo vyro. Krūtinė pabrėžia moteriškumą, tad jeigu net jos pavadinimą sunku tarti, galbūt moteris nesusigyvenusi su savo moteriškumu. Jai gali būti nemalonu ne tik žindyti, bet ir kai vyras krūtinę glamonėja ir bučiuoja. Reikėtų pasidomėti, kodėl jai nemalonu ištarti šį žodį – moteriškumo simbolį.

Turėtų būti geras jausmas žinoti, kad žindydama ji atlieka motinos funkciją, kad atiduoda savo kūdikiui tai, kas geriausia. Jeigu moteriai yra nemaloni krūtinė, negali apie ją kalbėti, tikėtina, jai sunku maitinti kūdikį dėl psichologinių bėdų. Ji galėtų kreiptis į specialistą, išsiaiškinti priežastis ir pertvarkyti tam tikras savo asmenybės dalis tam, kad galėtų save suvokti kaip moterį ir susitaikyti su faktu, jog turi krūtis. Tai būtų naudinga ir jos seksualiniam gyvenimui, ir gebėjimui džiaugtis motinyste.

Būti mama – išskirtinis vaidmuo, todėl moteris ja tapusi turėtų ne nepatogumą jausti, o džiaugsmą. Jeigu ji negali susitaikyti su faktu, kad turi krūtinę ir gali žindyti, kartu praranda dalį džiaugsmo, kuris susijęs su kūdikio auginimu. 

3. Gėdijuosi žindyti kūdikį viešoje vietoje.

Mūsų kultūroje nėra priimtina žindyti viešai. Paprastai moterys žindo savo kūdikį intymioje aplinkoje. Aišku, gali būti išimčių, tačiau jos dažniausiai kyla iš būtinybės, kai reikia vaiką pamaitinti keliaujant ar pan. Normalu, kad gėda ar nemalonu žindyti kitiems stebint, nes krūtinė yra intymi kūno dalis, kuri susijusi su seksualumu.

4. Noriu po gimdymo kuo greičiau grįžti į darbą, todėl nežindau.

Manau, prieš planuodama nėštumą moteris turėtų pasirūpinti, kad karjera jai nekliudytų bent metus auginti kūdikį. Pirmieji metai – tai laikas, kai svarbiausias mamos darbas yra būti su kūdikiu. Manau, kad moteriai turėtų būti gera žinoti, kad gali žindyti, nuraminti, žaisti su savo kūdikiu, kad gali stebėti, kaip jis keičiasi, auga. Tai turėtų būti labai lengvas dviejų artimiausiu žmonių buvimas kartu. Kūdikiui svarbi kiekviena minutė, praleista kartu su mama. Aišku, nežindanti mama nėra nusikaltėlė ir negalima jos smerkti. Kartais žindyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, tarkim, jeigu gimė neišnešiotas kūdikis, kuris neišmoko imti krūties. Tuomet buteliukas – vienintelė išeitis.

Mano išsaugoti straipsniai