Gimus kūdikiui staiga pasikeičia, atrodo, viskas: šeimoje nebe du, o trys žmonės, vienas iš jų – vaikelis, kuris negali savimi pasirūpinti, todėl pareigą juo rūpintis turi tėvai.
Taigi, keičiasi dienotvarkė, buitiniai reikalai, dėmesio paskirstymas, poilsio režimas, tvarka namuose. Todėl pradeda keistis ir nuotaika, nes atsiranda iššūkių, su kuriais, ypač gimus pirmagimiui, nebuvo susidurta. Ilgainiui keičiasi jausmai vienas kitam, kuria linkme keičiasi, priklauso nuo to, kaip abu su pokyčiais tvarkosi: kiekvienas sau ar kartu. Apie tai, kaip atrasti balansą ir nepamiršti vienas kito, pataria porų ir šeimų psichologė – psichoterapeutė Ramunė Dobrovolskienė bei visuminio šeimos ugdymosi studijos “Family Lab Academy” Kaune įkūrėja Jovita Starkutė.
Tėvų savijauta formuoja pirminį vaiko pasaulio suvokimą
“Kūdikis – dar nesąmoninga būtybė, kuri pasaulį jaučia jutimais: klausa, rega, uosle, skoniu, nervų sistema. Jis negali mąstyti žodžiais, pasakyti, ko jam reikia, kaip norėtų, kad būtų, todėl reaguoja emocijomis. Tačiau viskas, kas supa kūdikį, įsirašo į jo atmintį: garsai, kvapai, skoniai, vaizdai, pojūčiai ir jausmai. Vaikas jaučia švelniai ar grubiai yra paimamas ant rankų, iš balso tembro girdi artimųjų nuotaiką, mato veide emocijas ir pan. Per artimiausius žmones jis pažįsta pasaulį: ar jis saugus, jaukus ir džiugus, ar grėsmingas, šaltas ir dvelkiantis vienuma”, – pasakoja psichologė – psichoterapeutė R. Dobrovolskienė.
Kiekviena mama ir tėtis nori būti pavyzdžiu savo vaikui, o laimingi ir save realizuojantys tėvai yra pats geriausias pavyzdys. “Kiek paaugę vaikai jaučia ir mėgdžioja suaugusiųjų emocijas, įpročius, elgesį ir bendravimo manieras. Išties daugelis kasdienio gyvenimo elementų kartojasi ir yra bendri visiems šeimos nariams: maistas, miegas, laisvalaikio praleidimo būdai, tarpusavio bendravimas ir pan. Kaip tik per kasdienius ritualus ar situacijas, bendravimą vienas su kitu bei artimaisiais, tėvai ir gali mokyti, auklėti vaikus bei būti pavyzdžiu ir rodyti deramą pavyzdį”, – pataria J. Starkutė.
Tarpusavio santykių ir ritualų puoselėjimo svarba
Keičiantis buičiai bei dienotvarkei, laiko tarpusavio santykių puoselėjimui rasti yra būtina. Tėvystė neturi slopinti poros santykių, nes puoselėjant juos, seksis ir tėvystėje. “Jei buvote susikūrę gražių tradicijų, pasistenkite jas palaikyti: jei kavą lovoje gerdavote kas rytą – tai darykite nors savaitgaliais, jei mėgote lankytis kine ar teatre – per savaitę nors kartą prisėskite prie televizoriaus, pažiūrėkite kartu pasirinktą filmą, jei bėgiojote ar važinėjotės dviračiais – darykite tai ir toliau. Kartais gimus kūdikiui nepavyksta palaikyti kažkokio pomėgio ar ritualo, nes tai per daug sudėtinga su vaiku, tuomet keiskite jį kitu, paprastesniu arba susikurkite galimybę šiek tiek laiko praleisti tik dviese be kūdikio ir išlaikyti savo ritualą. Svarbiausia – nenuvertinti ir neatsisakyti to, kas buvo, keisti bei tobulinti – galima”, – pataria psichologė.
Susitarkite dėl naujų normų
Nors kartais atrodo, kad laiko nėra niekam: nei asmeniniams pomėgiams, nei poros santykiams; viską „pasiima“ tėvystė. Iš tikrųjų, jei mes viską atiduodame, tai viską ir pasiima. “Čia ne tėvystės vaidmuo ir, juo labiau, ne vaiko, o mūsų nuostatų ir laiko paskirstymo sunkumai. Kaip minėjau, kai kurie ritualai gali vykti rečiau, bet neišnykti. Tarkitės ir keiskite: namuose buvo nepriekaištinga tvarka – aptarkite poroje, kokia tvarka namuose tenkins dabar, ką kur dėsite, kad atrodytų jauku; gaminote kasdien namuose – apgalvokite, ar galite tiek laiko skirti virtuvei: galbūt gaminsite savaitgalį, o šiokiadieniais užsisakysite maistą į namus arba pirksite pagamintą maistą. Ieškant visada rasite, tariantis – visada susitarsite”, – pastebi R. Dobrovolskienė.
Tėvystėje bręsta mūsų asmenybė, bunda ir skleidžiasi vidinis dar nepažintas pojūčių, emocijų ir jausmų, potyrių pasaulis. Kartais tai asocijuojasi su chaosu, kuris primena pirmąjį įsimylėjimą. Svarbu tikėti, kad bundančiame naujame žmoguje yra pakankamai resursų darnai. Nerimas, kurį jaučiate dėl naujos gyvybės yra natūralus, tik svarbu nesupanikuoti, o tikėti, kad tėvystės instinktas gimė kartu su kūdikiu.
Domėkitės ne tik vaiko, bet ir savo santykių auginimu
Gimus kūdikiui, dažnai tėvai bent kuriam laikui pamiršta save, stipriai įsitraukia į vaiko gyvenimo raidą, tempą ir ritmą. Ir tai natūralu. Mažam vaikučiui ir jo poreikių patenkinimui reikalingi įsitraukę ir atsidavę tėvai. Tačiau santykiai įgauna kitus atspalvius ir tai, ką žinojai apie komandinį darbą, bendradarbiavimą ar pasitikėjimą darbinėje sferoje nėra taip lengvai perkeliama ar pritaikoma auginant vaikus. Natūralu, jog jauni tėvai, susidurdami su nemiegojimo, kėlimosi naktimis, valgymo, pilvo ar dantukų dygimo skausmais, iškart pradeda domėtis ir ieškoti sprendimo variantų. Nuolatinis nuovargis ir psichologinė savijauta išbalansuoja gyvenimo ritmą, santykiai gana stipriai nusileidžia į “Maslow” piramidės fizinių poreikių patenkinimą – miegą, maistą ir pan.
“Vaikučiui ūgtelėjus išeiti iš šio praktinio lygmens su šalia esančiu partneriu, vėl iš naujo surasti ar atkurti save kaip asmenybę ir santykius poroje – nelengvas iššūkis, sakyčiau, tai tarsi santykių kūrimas iš naujo. Todėl labai svarbu domėtis ir mokytis ne tik vaiko auklėjimo, ugdymo, bet ir tarpusavio santykių stiprinimo šiame pokyčių etape. Būtent todėl “Family Lab Academy” visuminio šeimos ugdymosi studijoje su tėvais seminarų metu kalbamės ir apie suaugusius ištinkančius iššūkius bei sprendimo būdus”, – pastebi Jovita Starkutė.
