Žindymas yra ne tik būdas maitinti kūdikį, bet ir svarbi ryšio tarp mamos ir vaiko dalis. Tačiau ateina laikas, kai reikia nutraukti žindymą. Nors tai gali būti emociškai sunkus procesas, tinkamai pasiruošus ir laikantis tam tikrų rekomendacijų, žindymo nutraukimas gali būti švelnus ir mažiau stresą keliantis tiek vaikui, tiek mamai.
Kada pradėti atjunkymą?
Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, kada pradėti atjunkymą, nes tai priklauso nuo individualių aplinkybių ir vaiko poreikių. Kai kurios mamos pradeda atjunkymą sulaukę, kai vaikui sueina metai, kitos tęsia iki dvejų ar net trejų metų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti bent iki dvejų metų, jei tai yra įmanoma ir patogu abiem pusėms.
Svarbiausia yra stebėti vaiko elgesį ir emocinę būseną bei įsiklausyti į savo intuiciją. Jei pastebite, kad žindymas jau tampa ne tik maitinimosi, bet ir komforto šaltiniu, o jūs pradedate jausti poreikį nutraukti šį procesą, tai gali būti ženklas, kad laikas pradėti atjunkymą.
Kaip pasiruošti žindymo nutraukimui?
Prieš pradedant atjunkymą, svarbu pasiruošti ir emociškai, ir fiziškai.
- Palaipsnis procesas. Rekomenduojama pradėti atjunkymą palaipsniui, mažinant žindymų skaičių per dieną. Tai padės tiek vaikui, tiek mamai prisitaikyti prie pokyčių. Pavyzdžiui, galite pirmiausia sumažinti dienos metu vykstančių žindymų skaičių, o paskui palaipsniui nutraukti ir vakaro ar nakties žindymus.
- Pakaitalai. Siūlykite vaikui kitus komforto būdus, pavyzdžiui, apkabinimus, buvimą šalia, skaitymą ar dainavimą. Tai padės vaikui jaustis saugiai ir mylimam, net ir nesant prie krūties.
- Atkreipkite dėmesį į vaiko signalus. Kai kurie vaikai gali būti pasiruošę atjunkymui, o kitiems reikės daugiau laiko ir kantrybės. Stebėkite vaiko reakcijas ir prisitaikykite prie jo poreikių.
- Sumažinkite pieno gamybą. Kad sumažintumėte pieno gamybą ir išvengtumėte diskomforto, galite gerti mažiau skysčių arba vartoti specialius augalinius preparatus, padedančius mažinti pieno gamybą.
Kaip elgtis su emocinėmis reakcijomis?
Žindymo nutraukimas gali sukelti įvairias emocijas tiek mamai, tiek vaikui. Vaikas gali jausti nerimą, nesaugumą ar net pyktį, o mama – liūdesį, kaltę ar nuostolį. Svarbu pripažinti šias emocijas ir rasti būdus, kaip su jomis susitvarkyti.
- Kantrybė ir ramybė. Stenkitės išlaikyti ramybę ir kantrybę. Vaikui gali prireikti laiko prisitaikyti prie pokyčių, todėl svarbu būti šalia ir suteikti jam reikiamą emocinę paramą.
- Ieškokite pagalbos. Jei jaučiatės, kad situacija tampa per sunki, pasitarkite su draugais, šeima ar sveikatos priežiūros specialistais. Jie gali suteikti jums naudingų patarimų ir palaikymą.
- Pozityvus požiūris. Žiūrėkite į atjunkymą kaip į natūralų procesą, kuris žymi naują etapą jūsų ir vaiko gyvenime. Tai galimybė sustiprinti jūsų ryšį kitais būdais.