Emocinis valgymas – tai maisto vartojimas, reaguojant į emocijas, o ne alkį. Vaikai, kaip ir suaugusieji, kartais pasiekia maisto, kai jaučia liūdesį, pyktį, nuobodulį ar stresą, norėdami „užmaskuoti“ nemalonius jausmus. Tai gali tapti įpročiu, kuris ilgainiui paveikia jų mitybos įpročius ir emocinę gerovę.
Vaikų mityba ne tik rūpinasi fizine jų sveikata, bet ir turi tiesioginį poveikį emocinei gerovei. Emocinis valgymas, arba „komfortinis valgymas“, kai vaikai valgo dėl emocijų, o ne dėl fizinio alkio, gali tapti rimta problema, jei nesuteikiama tinkama pagalba. Tai gali ne tik sukelti nesveikus mitybos įpročius, bet ir prisidėti prie emocinių sunkumų, tokių kaip stresas, nerimas ar net depresija.
Kas yra emocinis valgymas?
Emocinis valgymas apibrėžiamas kaip maisto vartojimas kaip atsakas į emocijas, o ne dėl fiziologinio alkio. Vaikai, kaip ir suaugusieji, gali vartoti maistą kaip būdą susidoroti su įvairiomis emocijomis, tokiomis kaip liūdesys, nusivylimas, nuobodulys, pyktis ar net nuovargis. Tai gali pasireikšti tuo, kad vaikas ieško saldžių užkandžių ar greito maisto, kai jis jaučia stresą ar nepasitenkinimą.
Emocinis valgymas gali tapti įpročiu, kai vaikas naudoja maistą kaip „saugų prieglobstį“ nuo sunkesnių jausmų. Tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas ir dažnai tik laikinai numalšina nemalonius jausmus. Deja, ši praktika gali tapti įpročiu, kuris veda į nesveikus mitybos įpročius ir ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį fizinei sveikatai, pavyzdžiui, nutukimui, virškinimo problemoms ir net emociniams sutrikimams.
Kaip maistas veikia emocijas?
Maistas ir emocijos yra glaudžiai susiję. Tam tikri maisto produktai gali padėti vaikui jaustis geriau, tačiau kiti gali sukelti nuotaikų svyravimus ir netgi prisidėti prie depresijos ar nerimo. Pavyzdžiui, maisto produktai, turintys daug cukraus, gali greitai suteikti energijos, tačiau šis poveikis yra trumpalaikis. Po cukraus „pakilimo“ seka staigus energijos nuosmukis, o tai gali pabloginti nuotaiką.
Be to, kai kurie maisto produktai, pvz., tie, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių (riebios žuvys, riešutai, sėklos), gali prisidėti prie geresnės nuotaikos ir emocinės pusiausvyros. Svarbūs yra ir kiti maisto komponentai: vitaminai (ypač B grupės vitaminai), mineralai (pvz., magnis) ir aminorūgštys, kurie tiesiogiai veikia smegenų funkciją ir emocijų reguliavimą.
Kaip kovoti su emociniu valgymu?
- Sveika mityba: padėkite vaikams išmokti valgyti ne tik dėl emocijų, bet ir dėl fiziologinio alkio. Reguliarūs, subalansuoti valgiai padeda palaikyti stabilias emocijas.
- Sąmoningas valgymas: skatinkite vaikus atskirti alkį nuo emocijų. Paklauskite jų, kaip jie jaučiasi, ir padėkite suprasti, ar jie tikrai alkanas, ar tiesiog nori valgyti dėl jausmų.
- Emocijų valdymas: mokykite vaikus, kaip valdyti stresą ir kitas emocijas be maisto pagalbos – pasiūlykite alternatyvas, pvz., piešimą, žaidimus ar sportą.
- Ribokite nesveikus užkandžius: dažnai emocinis valgymas prasideda nuo saldumynų. Skatinkite sveikesnius užkandžius, kaip vaisiai ar riešutai, ir venkite „apdovanojimo“ maistu.
