Paskutiniuoju metu viešoje erdvėje vis dažniau tenka girdėti apie nepilnamečių asmenų apsinuodijimą įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai primena, kaip atpažinti pagrindinius apsinuodijimo simptomus ir pataria, kaip reikėtų elgtis tėvams bei pedagogams.
Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, pastebėjus vaikui pasireiškusius įtarimą keliančius ar gyvybei pavojingus simptomus, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicininę pagalbą.
Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai, nuo šių mokslo metų pradžios, t. y., nuo rugsėjo mėnesio 1 dienos, buvo suteiktos kelios konsultacijos dėl apsinuodijimo elektroninių cigarečių skysčiu, 2-3 kartais buvo skambinta dėl įtarto apsinuodijimo parūkius, kitais atvejais buvo teirautasi, kaip elgtis, kai mažamečiai netyčia išgėrė elektroninių cigarečių skysčio. Lyginant su ankstesniais laikotarpiais, padidėjusio konsultacijų srauto įtariant apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis, nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad apsinuodijus psichotropinėmis medžiagomis arba jas vartojant, simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo konkrečios vartotos psichotropinės medžiagos poveikio mechanizmo.
– Stimuliuojantį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos (pvz.: kokainas, amfetaminas, metamfetaminas, ekstazis ir pan.) sukelia ryškų sujaudinimą, euforiją, plepumą, vargina nerimas, pakilęs kraujo spaudimas, dažnas širdies ritmas, dažnas kvėpavimas, haliucinacijos, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas.
– Vartojant mišraus poveikio psichotropines medžiagas (kanapes, sintetinius kanabinoidus, nikotiną ir pan.) pasireiškia atsipalaidavimas, laimės pojūtis, liūdesys, dezorientacija, sutrinka laiko ir erdvės suvokimas, sutrinka koncentracija, atmintis, minčių formulavimas. Didesnės tokių medžiagų dozės gali sukelti sustiprėjusius regos, uoslės, klausos, skonio pojūčius, nuotaikos ir jausmų kaitą, mieguistumą, panikos reakcijas. Taip pat gali varginti dažnas širdies ritmas, akių paraudimas, sutrikusi koordinacija, susiliejanti kalba, džiūsta burna ir gerklė, padidėja apetitas.
– Pavartojus slopinantį poveikį sukeliančių psichotropinių medžiagų (pvz., opiatų), atsiranda pagrindinių simptomų triada – sąmonės ir kvėpavimo slopinimas bei siauri vyzdžiai (miozė), taip pat būdingas mieguistumas, žemas kraujo spaudimas, dažnas širdies ritmas, virškinamojo kanalo motorikos slopinimas, raumenų suglebimas. Šiomis medžiagomis apsinuodijus sunkiai – ištinka kvėpavimo nepakankamumas (kvėpavimo dažnis siekia 2–4 k./min.), kvėpavimas gali ir apskritai sustoti.
– Haliucinogeninį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos (LSD, haliucinogeniai gybai, meskalinas, dimetiltriptaminas, fenciklidinas ir pan.) sustiprina ir sutrikdo garsų ir vaizdų suvokimą, iškreipia formas, spalvas, dydį. Be iliuzijų, gali būti haliucinacijų (taip pat ir nemalonių ar bauginančių), sutrikusi koordinacija, pykinimas, vėmimas, depresija, baimė, stiprūs nerimo priepuoliai, savikontrolės praradimo jausmas, psichozė. Šie simptomai gali kartotis ir nevartojant minėtų medžiagų praėjus savaitei ar net keliems mėnesiams. Taip pat stebimas padažnėjęs pulsas, greitas kvėpavimas, pakilęs kraujo spaudimas, truputį pakilusi kūno temperatūra, prakaitavimas, drebulys, vyzdžių dydis gali kisti, labiau būdingi išsiplėtę vyzdžiai, gali padidėti aktyvumas, atsirasti traukuliai.
Dėmesio! Ilgesnį laiką vartojant psichotropines medžiagas, gali keistis vaiko elgesys. Įtariant, kad vaikas vartoja psichotropines medžiagas, pagalbos galima kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.
Norėdami pasikonsultuoti, visada galite kreiptis visą parą veikiančiu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus telefonu (8-5) 236 20 52.
