Liūdna Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų statistika skatina imtis veiksmų – devyniose sostinės mokyklose su interaktyvia sveikatos programa „Tuk tuk širdele – būk sveika“ apsilankę sveikatos specialistai mokė moksleivius ne tik teorijos, bet ir praktikos: mokiniai gaivino, matavo ir sportavo. Aštuonerius metus Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos inicijuojama ir įgyvendinama programa jau pasiekė 7,5 tūkst. vaikų.
Lankėsi tris kartus
„Tiek metų gyvenu ir tik dabar iš tiesų supratau, kodėl svarbu rūpintis širdimi“, „Anksčiau būčiau bijojusi gelbėti gyvybę, bet dabar žinočiau, ką daryti ir nepasimesčiau“, „Po paskaitos pradėjau skaityti etiketes ir domėtis tuo, ką valgau“ tai tik maža dalis vaikų atsiliepimų apie devyniose sostinės mokyklose vykusią programą „Tuk tuk širdele – būk sveika“. Šiemet joje dalyvavo 866 vaikai.
Aštuntus metus vykdomos programos tikslas – supažindinti moksleivius su širdies ir kraujagyslių sistemos ir kitomis ligomis bei jų prevencija, išmokyti atpažinti kritines būkles ir suteikti pirmąją pagalbą, gaivinti. Kartu siekiama ugdyti moksleivių sveikos gyvensenos įpročius bei skatinti fizinį aktyvumą. Programą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
Specialistai ir medikai kiekvienoje mokymo įstaigoje apsilankė tris kartus. Paskaitas moksleiviams vedė gydytojos, skubios medicinos rezidentės Austėja Elžbieta Degutytė ir Asta Kolomenskytė, žinių apie širdies veiklą ir ligų rizikos veiksnius suteikė gydytoja, kardiologijos rezidentė Aistė Pilkienė, o matavimus – kraujospūdžio, plaštakos jėgos, kūno masės – vaikams atliko VU medicinos studentai Martynas Bublys ir Gabrielė Linkevičiūtė.
„Statistika liūdna: Lietuvoje sergamumas kardiovaskulinėmis ligomis yra itin aukštas. Todėl mūsų užduotis – didelėmis pastangomis šią riziką sumažinti. Gera žinia ta, kad net 80 procentų širdies ir kraujagyslių ligų galime išvengti gyvendami sveikai. Tai ir buvo pagrindinė žinutė moksleiviams – suprasti, kokie yra šie rizikos veiksniai ir ką vaikai patys gali daryti, kad išsaugotų sveikatą ir gyventų ilgą, sveiką gyvenimą“, – pasakoja gydytoja A.Pilkienė.
Moksleiviai ne tik įgavo teorinių žinių, bet ir įsitraukė į sportinę veiklą, aktyviai dalyvavo viktorinose, varžėsi dėl prizų.
Liepkalnio mokyklos direktorė Helena Gasperska džiaugiasi programos rezultatais: „Mokyklos bendruomenė įgijo vertingų žinių ir įdomios patirties. Paskaitos buvo naudingos tiek vaikams, tiek mokytojams – juk tai apie mūsų sveikatą. O kai žinios pateikiamos žaismingai, kaip pramoga, tikslą pasiekti kur kas lengviau.“
Veikė praktiškai
Bene daugiausiai emocijų virė pirmosios pagalbos ir gaivinimo paskaitose. „Ar tikrai taip stipriai reikia spausti?”, „O jeigu sulaužysiu manekeną?“– baiminosi mokiniai.
„O aš jiems sakau: jeigu teisingai atliksi gaivinimą, tikrai sulaužysi žmogaus šonkaulį, bet svarbiausia, kad išgelbėsi gyvybę, – dalinasi medicinos gydytoja A.E.Degutytė. – Nutikus nelaimei, baimė padėti kyla dėl žinių stokos. Jeigu visi turėtume bent elementarių žinių apie pirmąją pagalbą, būtume drąsesni ir ryžtingesni. Žinojimas visada palengvina naštą – kai supranti, ką ir kaip daryti, gali išgelbėti gyvybę.“
„Vaikai buvo išties motyvuoti, dalyvavo, daug klausinėjo. Kai kurie dalinosi asmeninėmis istorijomis, kad artimas žmogus buvo užspringęs ar praradęs sąmonę, – pasakoja A.Kolomenskytė. – Moksleiviai turėjo galimybę praktiškai išbandyti savo jėgas: dirbome su gaivinimo manekenais, mokėme taisyklingo spaudimo. Pastebėjome, kad kai mokiniai dirba grupėse kartu su klasės draugais, jie tampa drąsesni, labiau pasitiki savimi ir geriau įsisavina žinias.“
„Svarbu žinoti, kaip reaguoti kritinėse situacijose – pirmosios 15 minučių gali būti lemiamos, – pastebi programoje dalyvavusios Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos direktorius Vitalijus Romanovskis. – Džiaugiamės, kad moksleiviai buvo taip aktyviai įtraukti – praktinis žinių įsisavinimas visuomet efektyvesnis. Kai mokiniai patys dalyvauja, čiupinėja, girdi ir mato, žinios įsitvirtina geriau nei per teorines paskaitas.“
Šiemet vaikams buvo matuojamas kūno masės indeksas (KMI), skeletinė raumenų masė, riebalų ir vandens kiekis organizme. „Taip pat matavome plaštakos jėgą dinamometru, liemens apimtį ir arterinį kraujospūdį“, – pasakodama apie matavimų programą priduria G.Linkevičiūtė.
Ankstesnių metų duomenys parodė, jog nemaža dalis mokinių turi per mažą arba per didelį kūno svorį, aukštą kraujospūdį.
„Mergaitės, užlipusios ant kūno analizatoriaus ir pamačiusios savo svorį, reagavo jautriau nei berniukai, kurie dalinosi rezultatais, lygino ir juokavo. Vaikams stengėmės paaiškinti, ką reiškia kiekvienas rodiklis, kodėl svarbu žinoti riebalų procentą organizme. Pavyzdžiui, dažnai didesnį KMI dėl raumenų masės turi sportuojantys vaikai, – aiškina G.Linkevičiūtė. – Visos suteiktos žinios – dėl geresnės sveikatos.“
Komentaras
Kardiologas prof. dr. Pranas Šerpytis:
– Sveikatos švietimą turime pradėti nuo ankstyvo amžiaus. Būtent ankstyvas sveikatos pagrindų formavimas yra raktas į efektyvią prevenciją. Mūsų uždavinys yra diegti vaikams sveiko gyvenimo būdo pagrindus, ypač apie mitybą ir fizinį aktyvumą. Džiaugiuosi, kad programoje aktyviai dalyvauja ne tik moksleiviai, bet ir mūsų jaunieji medikai, vedantys paskaitas ir vykdantys šviečiamąsias veiklas.
