Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.
Kokie požymiai gali rodyti, kad mano vaikas patiria stresą prieš egzaminus?
– Paskutiniais mokyklos metais tampa liūdnas ir prislėgtas ar nuolat irzlus;
– Dažnai atrodo sunerimęs, labai jaudinasi dėl mokymosi rezultatų;
– Dažnai kartoja, kad jam nepavyks išmokti reikiamų dalykų, pasiruošti egzaminams;
– Nuvertina save, kad „visai nieko nemoka“, kad „nieko nepasieks“;
– Sunkumai susikaupti ir aiškiai mąstyti, dažnai atrodo nuvargęs;
– Sutrikęs miegas, prarastas apetitas;
– Negali atsipalaiduoti, nebepatiria džiaugsmo su bendraamžiais;
– Skundžiasi galvos, skrandžio (ir kitais) skausmais.
Ką gali padaryti tėvai? Ko svarbu nedaryti?
1. Būkite geri klausytojai, jei matote, kad paauglys stipriai nerimauja, paskatinkite jį pasidalinti tuo su Jumis.
Nepersekiokite, bet būkite prieinami. Ne visi paaugliai noriai kalbasi su tėvais. Stenkitės neapsunkinti vaiko perdėtu savo dėmesiu, jam nebe 7 metai, jis nebe pirmokas.
2. Pagarbiai išklausykite vaiko baimes, nepulkite jų neigti, neskubėkite patarinėti. Laikykitės principo: visos baimės turi teisę būti išsakytos ir suprastos, tik vėliau galima galvoti, ką su jomis daryti. Stenkitės neparodyti vaikui savo pačių jaudulio.
3. Nesupainiokite mokymosi rūpesčių ir kitų sunkumų, su kuriais gali susidurti Jūsų paauglys, ir dėl kurių gali būti reikalinga kitokia suaugusiųjų pagalba.
4. Priminkite savo vaikui jo stiprybes, prieš egzaminus mokiniai dažnai jų nebemato.
5. Net jei kyla tokia pagunda, nelyginkite savo vaiko su kitais mokiniais. Lyginimas nėra tėvų funkcija (ir dėkui Dievui).
6. Svarbu nepriminti vaikui praeities nesėkmių ir sunkumų, svarbiausias laikas, ruošiantis egzaminams, yra ne praeitis ir ne ateitis, bet DABARTIS. Svarbu, kas daroma ir ką galima padaryti dabar. Stenkitės „negraužti“, nekaltinti, „nesikabinėti“ prie vaiko, neleiskite to daryti kitiems šeimos nariams.
7. Kai vaikas susiduria su problemomis mokydamasis, padėkite ieškoti sprendimo, nedarykite šito už jį. Nenustatykite savo ruošimosi egzaminams taisyklių, padėkite vaikui susikurti jas savarankiškai.
8. Skatinkite kreiptis papildomos pagalbos į pedagogus, kai jos reikia.
9. Galima papasakoti savo vaikui apie visus “triukus”, sumanius būdus, kurie padėjo Jums ruoštis egzaminams ir mokytis. Vaikas laisvas pasirinkti, ką jis pasirengęs pritaikyti.
10. Net jei Jums labai neramu, „nekiškite nosies“ į visas pamokas, bet būkite prieinami, jei vaikui reikės pagalbos ruošiantis tam tikroms pamokoms.
11. Nepamirškite fakto, kad Jūsų namuose šiais metais kai kas intensyviai mokosi: gerbkite vietą, kurioje tai vyksta, nevarstykite durų be reikalo, belskitės.
12. Labai svarbu netapti „zyziančiais“ dėl mokslų suaugusiais. Tikriausiai prisimenate tokių iš savo vaikystės. Kartas nuo karto pasitaikantis ramus priminimas pasimokyti yra naudingesnis vaikui.
13. Jokiu būdu nespauskite, negąsdinkite, negrasinkite, tai gali sukelti tik dar didesnį stresą, o kartais – ir pasipriešinimą.
14. Neapleiskite savo šeimoje dalykų, kurie teikia džiaugsmą (vakaro filmas, pusryčiai, vakarienė drauge ir kt.). Nei dėl darbo, nei dėl egzaminų neverta sustabdyti, „atšaukti“ gyvenimo. Stenkitės namuose palaikyti lengvą, jaukią atmosferą, kurioje žmonės nevengia pajuokauti. Iš rytų atkeliavęs žaismingas posakis: žinojimas kaip save pralinksminti – pirmasis žingsnis į nušvitimą.
15. Skirkite laiko pokalbiams, nebūtinai apie egzaminus. Palikite vaikui erdvės pailsėti, atsipalaiduoti.
16. Padėkite vaikui pasirūpinti savimi: miegas, maistas, bendravimas, poilsis labai svarbūs. Mokytis be poilsio ir pertraukų, badaujant, nesikalbant su draugais yra tas pats, kas deginti žvakę vienu metu iš abiejų galų.
17. Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi, būkite ypač atidūs tam, jei pastaruoju metu jis gavo keletą prastesnių pažymių.
18. Prisiminkite, kad nė vienas vaikas ar suaugęs negali išsilaikyti savo pasiekimų viršūnėje visą laiką. Mokantis pasitaiko ir sėkmingų, ir sunkių laikotarpių. Tai žmogiška.
Klausimai, kuriuos užduoda tėvai
Ką daryti, jeigu prieš egzaminą mano vaikas sako, kad prarado atmintį ir nieko nebeatsimena?
Net jei galvojate, kad jam šitaip tikrai atsitiko, stenkitės likti ramūs ir pasakykite: „Pamėgink padaryti geriausiai, kaip tau išeina. Aš žinau, kad tu stengiesi“.
Ar aš privalau padėti savo vaikui ruoštis egzaminams?
Padėti labai gražu, bet:
Kartais jauni žmonės nori pagalbos, o kartais ne;
Kartais pagalba yra reikalinga, o kartais – nereikalinga;
Ne visi tėvai turi pakankamai gebėjimų ir laiko padėti su baigiamaisiais egzaminais, tai žmogiška;
Svarbiausia, kad jūsų vaikas žinotų – jums yra svarbu!
Mano vaikas baigia išgerti namuose visą kavą, ar turiu ją paslėpti?
Svarbu neįsitraukti dėl to į konfliktą.
Ar tikrai žinote, kad jis geria daugiau kavos nei anksčiau?
Galbūt dabar Jūs tai tiesiog pradėjote pastebėti?
Pasiūlykite alternatyvą. Tyrimai rodo, kad kava iš tiesų neturi pozityvaus poveikio užduočių, reikalaujančių dėmesio koncentracijos, atlikimui. Daug geriau veikia pertraukėlė miegui.
Mano vaikas nori mokytis kartu su klasės draugu(-e), ar leisti?
Kai kuriems žmonėms daug lengviau mokytis grupėje, nei vieniems;
Vaikai ima geriau suprasti dalykus, mėgindami juos paaiškinti savo draugui (mokymasis mokant);
Aš sapnuoju košmarus apie tai, kad mano vaikas neišlaiko egzamino, ar galiu jam dėl to pasiguosti?
Ne.
Ar samdyti repetitorius?
Ar išnaudojote vyresnius brolius ir seseris bei kitus šeimos resursus?
Kartais vertingiau už repetitorius yra padėti savo vaikui apgalvoti, kaip produktyviausiai panaudoti iki egzamino likusį laiką, padėti sudaryti rengimosi egzaminui planą.
Pabaigai
Leiskite savo vaikui žinoti, kad neišlaikius egzamino danguje pateka saulė, tėvų meilė ir gyvenimo prasmė išlieka.
Kai kurie žmonės tiki gyvenimu po mirties, tikėkite gyvenimu po neišlaikyto egzamino.
Šaltinis: Psichologinė pagalba vaikui ir šeimai
