Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.
Deja, bet šiame amžiuje jau gali būti per vėlu tai daryti: paaugliai jau yra išbandę alkoholį, tabaką, neretai ir narkotikus. Kada yra tinkamas amžius kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviųjų medžiagų sveikatai keliamą pavojų, organizacijos „Mentor Lietuva” plėtojamos programos „Ką veikia vaikai” tėvams skirtoje pamokoje pasakojo NTAKD Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Bieliūnė.
Pokalbiai apie psichoaktyviąsias medžiagas nuo mažens
Dalis mokslininkų ir praktikų pataria apie tabaką, alkoholį, vaistus kalbėtis su 5–6 metų vaikais. Vis tik, ar reikia kalbėti apie tai, kas vaikui dar neaktualu? Kaip teigė NTAKD atstovė, tai labai priklauso nuo vaiko asmenybės, nuo klausimų, kurie jam kyla, o svarbiausia – nuo aplinkos, kurioje jis yra. „Jeigu aplinkoje yra vyresnių vaikų, mažametis paprastai girdi ir mato jų elgesį, perskaito jo siunčiamas žinutes. Tuomet tokios temos, kurios atsakytų į klausimus, kas yra narkotikai, alkoholis ar rūkymas ir kodėl tai yra negerai, turi būti šeimoje aptariamos. Tai neturėtų būti ilga lekcija, bet jos metu reikia suteikti bent minimalų kiekį žinių – tiek, kiek vaikas pajėgia pagal savo amžių suprasti,” – pasakojo specialistė.
„Kartais tėvai bijo kalbėtis su mažesniais vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas, nes nežino, kaip šią informaciją pristatyti, kad tai būtų paveiku. Tam nereikia daug žinių. Tai yra nuomonių apsikeitimas ir tai darydami vaikui perduodame žinią, kad man ši tema svarbi ir noriu su tavimi apie tai pasikalbėti. Nereikia susikurti specialaus konteksto, tiesiog stebėkite buitines situacijas. Gal vaikas matys alkoholio ar tabako vartojimo situacijas žiniasklaidos priemonėse ar realiame gyvenime. Tuomet galite pokalbį pradėti klausimu „Ką tu čia matai?” arba „Ką apie tai galvoji?”. Mažam vaiku užtenka žinoti, kad visais atvejais alkoholis, nesvarbu kokio jis stiprumo, kenkia sveikatai, kad visi narkotikai yra pavojingi, kad elektroninės cigaretės yra draudžiamos iki pilnametystės ir vaikai neturėtų jų vartoti,” – kaip pradėti pokalbį patarė S. Bieliūnė.
Mažam vaiku užtenka žinoti, kad visais atvejais alkoholis, nesvarbu kokio jis stiprumo, kenkia sveikatai, kad visi narkotikai yra pavojingi, kad elektroninės cigaretės yra draudžiamos iki pilnametystės ir vaikai neturėtų jų vartoti.Simona BIELIŪNĖ
NTAKD prevencijos srityje dirbantys specialistai vieningai mano, kad ankstyvajame amžiuje yra daug paprasčiau formuoti sveikos gyvensenos nuostatas. „Maži vaikai yra daug labiau imlūs, todėl reiktų nepamiršti, kad kalbėjimas apie vaistus, tabaką, alkoholį nėra tik prevencinė priemonė, siekiant, kad ateityje jie nevartotų šių medžiagų. Tai ir saugaus elgesio formavimas. Jeigu vaikas žinos, kad nesaugu stovėti šalia rūkančio žmogaus, jis to nedarys ir kai mūsų nebus šalia. Jeigu mes jam pasakysime, kad yra nesaugu sėsti į mašiną, kurią vairuoja išgėręs žmogus, jis taip pat, turėdamas tą informaciją, galės apsaugoti save ir savo sveikatą,” – teigė NTAKD atstovė.
Paaugliams svarbu išgirsti tėvų nuomonę
Negavęs pakankamai žinių vaikystėje, paauglys didelį informacijos kiekį suranda internete, žiniasklaidoje ar iš bendraamžių, kurių žinios ne visada būna teisingos. „Kai departamento organizuojamuose renginiuose susitinkame ir diskutuojame su paaugliais, klausiame jų, ką jie žino apie psichoaktyviąsias medžiagas. Jų žinių bagažas didelis ir paaugliai būna įsitikinę, kad žino viską. Diskusija dažniausiai leidžia jiems suabejoti turimomis žiniomis, nes dalis tos informacijos būna mitai, pavyzdžiui, apie elektronines cigaretės. Paaugliai galvoja, kad jos nesukelia priklausomybės, kad jos yra nepavojingos jiems bei aplinkiniams. Tik diskusijos metu, pateikiant tam tikrus argumentus, bet jokiu būdu nesmerkiant, nekritikuojant, galima rasti būdą jiems perduoti tinkamą informaciją,” – ilgamete NTAKD patirtimi dalijosi S. Bieliūnė.
Tėvams reikia nepamiršti, kad nepaisant to, jog mokyklose pedagogai skiria dėmesio ir kalba apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, jie yra pagrindiniai asmenys, kurių nuomonę paauglys norėtų išgirsti. „Moksliškai yra įrodyta, kad pokalbis vaikų su tėvais apie psichoaktyviąsias medžiagas yra daug paveikesnis. Daugybė studijų parodė, jog paaugliams labai svarbu, kad tėvai parodytų savo poziciją, ką jie galvoja apie rūkymą, apie alkoholio vartojimą, apie narkotikus. Tuo tarpu kokios muzikos turėtų klausyti ar kaip rengtis, paauglių nuomone, jau ne tėvų reikalas,” – kalbėjo specialistė.
Nepaisant to, jog mokyklose pedagogai skiria dėmesio ir kalba apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, būtent tėvai yra pagrindiniai asmenys, kurių nuomonę paauglys norėtų išgirsti.Simona BIELIŪNĖ
Tai, kad paaugliams svarbu ir jie nori išgirsti tėvų nuomonę, pasak S. Bieliūnės, turėtų suaugusiems suteikti daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi, su vaikais kalbant apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Ji taip pat pataria būti atviriems ir nepamiršti, kad bendravimas ir asmeninis pavyzdys yra visa ko pagrindas: tėvų lūkesčiai dėl vaikų elgesio, komunikavimas apie tai ir demonstruojamas pavyzdys turi derėti tarpusavyje. Tam įvairiuose pasaulio šalyse ir skiriamas didžiausias dėmesys vasario 8–14 d., kai minima tarptautinė Alkoholikų vaikų savaitė. Ją jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvoje inicijuoja organizacija „Mentor Lietuva” ir kartu NTAKD siekia padrąsinti vaikus, augančius su alkoholiu piktnaudžiaujančiais tėvais ir tokioje aplinkoje jau užaugusius žmones nebijoti kreiptis pagalbos dėl patiriamų sunkumų, psichologinių problemų.
Daugiau informacijos apie tai, kaip padėti alkoholio problemų turinčiose šeimose augantiems vaikams bei kur gali kreiptis pagalbos tokios šeimose užaugę žmonės, pateikiama www.mentor.lt
