Klausimui – „Iš kur aš atsiradau?” šiuolaikiniai tėvai jau yra daugiau ar mažiau pasirengę. Tačiau šiuolaikiniai vaikai pateikia tokių staigmenų, dėl kurių raudonis išmuša net patį „kiečiausią” tėtį.
!Iš mamos laiško:
„Mūsų septynmetis (!) pastaruoju metu susidomėjo seksu. Išsiaiškinome, kad taip nutiko, kai vyresnis pusbrolis parodė jam iš interneto parsisiųstą pornografinį filmą. Sūnaus už atvirumą neišbarėme. Susėdome ir pasikalbėjome. Abu su vyru paaiškinome, kad tokie filmai yra negražūs, juose žmonės elgiasi negerai, vienas kito nemyli ir net gerai nepažįsta. Sūnui kilo dar daugiau klausimų, į kuriuos buvo ne tik sunku, bet ir neįmanoma atsakyti, pavyzdžiui, kodėl ta teta laižė to vyro daiktą. Net dabar prisiminus karštis išpila.
Į daug sūnaus klausimų taip ir nesugebėjome atsakyti. Sakėme, kad seksas – tai suaugusių žmonių reikalas, kad apie tai pašnekėsime, kai jis bus paauglys. Tačiau nenurimo – iki šiol visur ieško informacijos internete, telefone, klausinėja kiemo draugų. Nežinau, kaip elgtis. Juk jei uždrausime apie tai kalbėti, sulauksime priešingos reakcijos. Padėkite!”
Ši anoniminė istorija – viena iš tūkstančių. Tokios nutinka ne kur nors gūdžiuose kaimuose asocialių tėvų trobose, kuriose neretai ir viešas, ir intymus gyvenimas vyksta viename kambaryje. Jos nutinka ir padorių, išsilavinusių tėvų namuose.
Konsultuoja psichologė Dovilė Jankauskienė:
Kokio amžiaus vaikus pradeda dominti intymios temos?
Natūraliai vaikui tai tampa įdomu tada, kai pradeda bręsti ir keistis jo kūnas, „persitvarko” hormonų sistema. Tai nutinka paauglystėje – penkiolikmečiams, keturiolikmečiams, o kartais jau ir trylikmečiams. Domėjimąsi lydi nešvankūs juokeliai, kabinėjimasis prie bendraamžių. Paauglystėje tai normalu, tik vienas raidos etapų.
Tačiau šiuolaikiniai vaikai su tuo susiduria būdami tik septynerių, o kai kurie – dar anksčiau. Tai pastebi ir darželių auklėtojai, ir pradinių klasių pedagogai. Šeima, kurioje auga vaikas, gali būti padori, tačiau aplinkoje yra labai daug seksualinių dirgiklių: televizija, spauda, reklama, gatvės mados. Tokia jau rinkodaros strategija – seniai žinoma, kad seksas ir mirtis geriausiai parduodama.
Šiuolaikiniai vaikai yra perdirginti, nes kasdien mato daug nuogo kūno, girdi dviprasmiškų užuominų, kurios kažkam padeda kažką parduoti. Ir tai vieša, niekas vaikams akių neuždengia.
Septynmetis pagal psichologinę raidą išgyvena latentinį periodą (kuris trunka maždaug nuo 6 iki 12 m., šiuo periodu laikinai nuslopsta domėjimasis seksualine gyvenimo puse, vaikas dėmesį sutelkia žinioms ir gebėjimams įgyti ir pan. – aut. past.), todėl neturėtų energijos eikvoti seksualiniams dalykams.
Tačiau yra taip, kaip yra. Vaikams kyla klausimų ir į juos reikia atsakyti. Antraip ieškos ir tikrai ras informacijos kitur. Rekomenduojama tai daryti kuo paprasčiau, vartoti anatomijos ir medicinos terminus – jie skamba nuobodžiai, todėl slopina smalsumą.
Dviprasmiškų dalykų nutinka ir šeimose, kuriose auga skirtinų lyčių vaikai. Štai sesutė maudydamasi vienoje vonioje su broliuku susidomi „pimpaliuku” (juk kažkas kabo!), tuo tarpu brolis niekaip negali suprasti, kaip jai išbėga „siusius”? Tai lyg ir nekalti klausimai, bet kartais sunku sugalvoti, ką į juos atsakyti.
4-6 m. vaikai ypač domisi savo kūnu, tyrinėja jį, lygina su kito kūnu be jokių blogų minčių. Jei sveikai domėtis nėra draudžiama, už tai jie nėra baudžiami, žeminami, smalsumą greitai patenkina ir iki kito raidos etapo šią temą pamiršta. Jei smalsumas slopinamas dirbtinai, pavyzdžiui, bausmėmis, didelė tikimybė, kad sutriks vaiko santykis su savo kūnu, ims atrodyti, kad visi kūniški dalykai yra negerai.
Todėl pastebėjus tokias vaikiško smalsavimo scenas reikėtų reaguoti kuo neutraliau. Bet stebėti, ką vaikai daro, kaip elgiasi, ar toks vieno elgesys netrikdo kito. Jei, pavyzdžiui, sesė juokiasi iš brolio lyties organo, šią sceną reikia sustabdyti, nukreipti dėmesį kitur.
Labai svarbu, kad suaugusieji nepradėtų bartis arba juoktis taip „aštrindami” padėtį.
Pavojingiau, kai skiriasi vaikų amžius, nes vyresnėlis gali išnaudoti mažesnįjį, t. y. stebėdamas, liesdamas jį gali tenkinti jau ne tik savo smalsumą. Istorijų, kai ankstyvąjį seksualinį tvirkinimą pradėjo vyresnis sesuo ar brolis, yra. Todėl rekomenduočiau tėvams būti budriems.
Vis dėlto būtų idealiausia, jei tokie intymūs ritualai būtų atliekami vienumoje, t. y. vaikai būtų maudomi po vieną, „siusiu” darytų tam skirtoje vietoje be pašalinių akių. Svarbu saugoti vaiko privatumą. Smalsumas yra normalu, bet suaugusio žmogaus užduotis yra mokyti vaiką pagarbos kito kūnui ir intymiems ritualams.
Ilgai per TV transliavo (gal ir tebetransliuoja) reklamą apie du, vyrišką ir moterišką, besiglaustančius degtukus. Vyriškas staiga užsidega ir sudega, sumirguliuoja užrašas: „Priešlaikinė ejakuliacija.” „Mama, o kas yra ejakuliacija?” – klausia vaikas. Kaip paaiškinti?
Ar šitą reklamą rodo vaikams skirtu laiku? Kartais reikia tiesiog pasakyti: „Ateis metas ir aš tau paaiškinsiu.” Nes nei septynmetis, nei devynmetis tikrai nesupras mediciniškai tikslaus atsakymo. Galima pasakyti, kad tai vyro ir moters santykių dalis, ir tiek. Plačiau nereikia aiškinti arba tvirtai pasakyti: „Daugiau paaiškinsiu vėliau, kai užaugsi.”
Kartą mokykloje vienas pradinukas manęs paklausė: „Tai ką ten vyras ir moteris daro? Ar aš žinosiu, kaip daryti?” Atsakiau jam: „Tikrai žinosi. O kol kas tau nereikia tuo rūpintis.” Ir jis nurimo, nebeklausinėjo. Matyt, pavyko pataikyti atsakyti. Tokio atsakymo jam ir reikėjo.
Nugirdau per radiją vaiką, pasakojantį apie mielą šeiminę sceną: „Tėtis kutena mamą, nes nori kad ir ji jį kutentų.” Kaip vaikai supranta, priima, mato ir vertina tėvų meilikavimus, kutenimusis, bučinius ir t. t.?
Gražūs tėvų santykiai, meilė yra tai, kas vaikams teikia daugiausia saugumo. Vaikams yra gera matyti, jie saugiau jaučiasi, kai mato, kad tėvai rodo meilės ženklus vienas kitam: bučiuojasi, laiko vienas kitą už rankos. Stebėdami juos vaikai ir patys mokosi rodyti jausmus.
Žinoma, nereikia visko labai atvirai demonstruoti, t. y. kas skirta dviem, tas ir yra tik dviejų. Man labiau neramu dėl reklamų ir tų visų nereikalingų žodžių bei dirgiklių. Tėvai juk tarpusavyje kasdien turbūt nekalba apie ejakuliacijas, o mama vaikams matant nesistaipo prieš tėtį su vienais apatiniais?
Ar tikrai šiuolaikiniai vaikai seksualesni?
Taip. Jie seksualesni dėl mūsų, suaugusiųjų. Tėvai ne tik nesaugo vaikų nuo aplinkos dirgiklių, žinoma, nuo visko apsaugoti neįmanoma, bet, deja, dažnai ir patys juos dirgina. „Užverdu”, kai matau, pavyzdžiui, Palangoje einančią mažą mielą trejų metukų mergytę, o ant jos šortukų užrašyta „Sexy” arba „69″, arba yra koks nors kitas seksualinis simbolis. Suprantu, kad tėvai galbūt nesusimąsto, bet ką galvoja gamintojai? Tai rodo, kad su vaikais elgiamės kaip su seksualiniais objektais. Ir tai nepagarba, tiesą sakant, tai tvirkinimas. Mums dar labai trūksta sąmoningumo.
