Artėjant vasaros atostogoms, jaunuoliai aktyviai ima ieškoti sezoninių darbų, t. y. laikinų įdarbinimo vietų, norėdami ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save naujoje srityje. Tai naudinga ir darbdaviams: toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas.
Visgi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad kolektyvuose, kuriuose dirba jaunimas, neretai pasitaiko darbo reglamentavimo pažeidimų. „Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai darbo aplinkose, kuriose dirba vaikai ir paaugliai, – nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, darbo užmokesčio nemokėjimas, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas darbo bei poilsio laiku“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Darbo teisės skyriaus vedėja pažymi, kad Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ar paauglių (asmenys nuo 16 iki 18 metų) amžiaus grupę, taikomi skirtingi jų darbo pobūdžio, darbo ir poilsio laiko, saugos ir sveikatos, taip pat ir darbo sutarties sudarymo apribojimai.
„Svarbu pastebėti, kad jauni asmenys gali dirbti ne visus darbus, – pabrėžia vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Vaikas nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.“
Būtina akcentuoti, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, priimti ar pateikti užsakymus. Asmenims iki 18 metų draudžiamų darbų sąrašą galima rasti čia.
„Net ir su 14 metų amžiaus asmeniu darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo, – pagrindinius darbo įforminimo aspektus su tokio amžiaus jaunuoliu vardija I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.“
Darbo teisės specialistė atkreipia dėmesį, kad darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų ir siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašą, nurodyti galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada ir pavesti dirbti konkrečius darbus, suteikti visas reikiamas saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Sutartis sudaroma raštu dviem vienodais egzemplioriais, kurių vienas lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui.
Akcentuodama dokumentus, kurių reikia vaiko darbo sutarčiai sudaryti, I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad būtinas vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, taip pat būtinas mokslo metų laikotarpiu išduotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimo dėl vaiko darbo.
„Labai svarbu apibrėžti ir vaiko bei paauglio darbo trukmę, laikotarpį, žinoti ribojimus, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja. – Darbdaviai taip pat turėtų žinoti, kad negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe arba namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo.“
Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Mokslo metų laiku – iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme.
Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais – nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas. Turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų.
Paaugliams dirbti draudžiama nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Taip pat turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paauglių kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 valandų.
„Kad ir kokio amžiaus darbuotojas būtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo, – primena Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Tik taip darbuotojas įgyja darbo garantijas darbe įvykus nelaimingam atsitikimui ar darbdaviui nevykdant darbo sutarties sąlygų.“
