Nors fiziologinė gelta neaplenkia nė vieno naujagimio, kai kurios mamos jos net nepastebi, nes ji būna nedidelė. Tačiau kitų naujagimių odelė tampa tokia geltona, kad neįmanoma nepastebėti. Ką reikia žinoti apie fiziologinę naujagimių geltą?
Naujagimiui užgimus ir pradėjus kvėpuoti, eritrocitų, kurie vaikelį mamos gimdoje aprūpindavo deguonimi, poreikis sumažėja. Todėl kai išvysta pasaulį, jie labai greitai pradeda irti ir išsiskiria geltonoji medžiaga – bilirubinas, kurio apykaitą skatina kepenų fermentai. Kai šių patenka į kraują, naujagimio oda ir akių obuoliai nusidažo geltonai. Tai fiziologinė gelta. Ji pirmiausia pastebima ant veido (čia ilgiausiai išlieka), paskui – ant kūno, rankų, o vėliausiai – plaštakų ir padų. Nuo šių vietų gelta pirmiausia „pasitraukia“. Teoriškai visi naujagimiai turėtų pageltonuoti. Tačiau jei ji nedidelė, plika akimi nematoma. Pastebima tik tada, kai bilirubino kraujyje padaugėja maždaug iki 80 mikromolių litrui.
Gelta ir naujagimio būklė
Išnešiotam naujagimiui fiziologinė gelta būna 2- 6 gyvenimo dieną, didžiausia – 4- 5- ą parą. Ši gelta kūdikio sveikatos nesutrikdo, tad būna patenkintas gyvenimu ir atrodo sveikai. Tačiau neišnešiotam naujagimiui gelta būna stipresnė. Ir kuo anksčiau numatyto laiko naujagimis gimė, tuo anksčiau kyla gelta ir ji ilgiau užsitęsia. Priežastis – nebrandūs kepenų fermentai, skatinantys bilirubino apykaitą. Jei neišnešiotukas serga dar kokia nors liga, gelta gali užtrukti ilgiau.
Būna, naujagimis gimė laiku, o gelta serga dėl to, kad kepenis pažeidė užkrečiamoji liga (citomegalija, raudonukė, toksoplazmozė, sepsis, hepatitas). Tad kūdikis prastai valgo, jo bloga nuotaika, atrodo kaip ligonis. Geltai atsirasti taip pat turi įtakos sutrikusi fermentų apykaita.
Gelta gali kilti nesutapus kraujo grupėms, pavyzdžiui, mamos yra 0 (I) grupė, o naujagimio – A (II) ar B (III). Ši kyla, nes antikūnai ima veikti, kai vaikelis atsiskiria nuo mamos organizmo. Gelta gali būti labai didelė, naujagimiui kartais netgi tenka perpilti kraują.
Patarimai tėvams:
Gelta sergantis vaikas gali valgyti mažiau, nei turėtų. Jį patartina maitinti kaip įmanoma dažniau, net jei yra mieguistas. Mat dažnai žindant greičiau virškinama ir sparčiau pasišalina bilirubinas.
Vaistų nuo geltos nėra. Kūdikis gydomas tik fototerapija, dienos šviesos mėlynosiomis bangomis, kurios padeda greičiau suardyti bilirubiną. Gydant fototerapija bilirubinas, aplenkęs kepenis, patenka į inkstus ir iš organizmo pasišalina. Ar reikia vaiką gydyti, gydytojai nusprendžia ištyrę, kiek bilirubino yra kraujyje. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis ir kuo mažiau sveria, tuo yra didesnė tikimybė, kad bilirubinas gali pažeisti smegenis. Be to, labai svarbu, kurią gyvenimo parą prasidėjo gelta. Todėl vienas vaikas gali būti paguldytas į inkubatorių su mėlynąją šviesa, o kitas ne, nors abiejų tyrimai panašūs.
Geltą taip pat mažina saulės spinduliai, kurie pagreitina bilirubino irimo procesą. Todėl vaiką patartina guldyti arčiau lango.
Jeigu grįžote namo ir jums neramu, parodykite naujagimį šeimos gydytojui. Geriau nuvykti be reikalo, negu uždelsti. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ryškiai pagelsta delniukai ir padukai. Kai naujagimio gelta užsitęsia ilgiau nei 10 dienų arba grįžus iš ligoninės namo tapo ryškesnė , kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.
