Rolandos klausimas trumpas, tačiau nėra lengvai atsakomas: kaip susitaikyti su mintimi, kad niekada neteks turėti savo vaikelio?
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!
Rolanda klausia:
„Norėčiau paklausti, kaip susigyventi su ta mintimi, kad niekada neturėsiu vaikelio, kurio taip trokštu?“
Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantė Gabija Jurgelytė, www.ipi.lt.
Jūsų klausimas tikrai labai sunkus. Toks trumpas, o kartu gilus. Ir jame telpa tūkstančiai mūsų gyvenimo situacijų, kai esame priversti susitaikyti su tuo, ko pakeisti negalim.
Šiuo atveju Jūs bandote susitaikyti su praradimu. Gal tai ir nėra praradimas neatlikti mamos vaidmenį gyvenime, bet turbūt visi patarimai bei pasiūlymai apie įsivaikinimą bei globą Jums yra ne kartą girdėti ir nė kiek nepadeda. Todėl, kad tai yra Jūsų praradimas ir tik Jūs viena žinote, ką sudedate į tą atsisveikinimą su galimybe susilaukti bei užauginti savo vaiką.
Tai yra netektis, ji yra skaudi, o tam, kad susitaikytume su skaudžiais praradimais, mes turime juos išgedėti.
Penkias gedulo stadijas apibūdino Elizabet Kubler-Ross 1969 metais išleistoje knygoje „Apie mirtį ir mirimą”. Ir nepaisant to, kad šioje knygoje kalba buvo apie mirtinomis ligomis sergančius ligonius, šios penkios stadijos atspindi esminius žmogaus psichikos procesus susidūrus su tuo, ko negali pakeisti.
Taigi, pirmiausia yra neigimas, kai žmogus negali patikėti, kad taip atsitiko su juo ir bando atsiriboti nuo realybės.
Antroji stadija – tai pyktis, kylantis iš skausmo, kurio žmogus dar negali išbūti ir ryškiausias klausiant: „kodėl tai atsitiko su manimi?”.
Vėliau prasideda derybos (derybos su likimu), kai atsisukama į praeitį ir bandoma įsivaizduoti, kas būtų buvę, jeigu…
Tuomet, kai šios derybos nepavyksta (o jos juk niekada nepavyksta), atsliūkina liūdesys. Tai yra tikrasis atsisveikinimas, be kurio nėra jokio susitaikymo. Susitaikymo kaip paskutinio gedėjimo etapo.
Niekas negali pasakyti, kiek trunka kiekviena iš šių stadijų. Niekas negali užtikrinti, kad iš vieno jų negrįšite atgal, vietoj to, kad judėtumėte į priekį. Bet svarbu yra tai, kad visi jausmai turi savo reikšmę ir savo teisę būti Jumyse tam, kad praeitų.
Stiprybės Jums su tais jausmais, kurie yra ir tais, kurie praeina.
