Jau kuris laikas tarp Vilniaus tėvelių sklando gandas, kad yra tokia grupelė entuziastų, pasivadinusių „Gatvės gyvos”, kurie organizuoja nemokamas ekskursijas po Vilniaus miegamuosius, pramoninius rajonus, o vaikams – irgi nemokamas edukacines ekskursijas po Vilniaus senamiestį. Taigi smalsumas nuvedė šias ekskursijas vaikams išbandyti. Juolab kad šiemet – Lietuvos šimtmečio metai.
PIRMOJI MATO EKSKURSIJA PO VILNIŲ
Kaip toje pasakoje, siekiant savo tikslo, reikia peržengti duobę, pilną žarijų, taip ir į šias nemokamas ekskursijas nėra taip paprasta patekti. Šiuo atveju ta „duobė žarijų” buvo registracija internetu: pirmiausia teko pamėgti „Gatvės gyvos” feisbuko puslapį, o po savaitės jame pagaliau atsirado informacija, jog galima registruotis į nemokamą ekskursiją „Šimtmečio pėdsakais”. Pagaliau užsiregistruoju ir gaunu el. laišką su nurodyta ekskursijos pradžia ir vieta – numatyta susitikti prie Nacionalinės filharmonijos vieną žiemišką šeštadienį.
Perskaičiusi informaciją, jog ekskursijoje laukia pažintis su svarbiausiomis nepriklausomą Lietuvą kūrusiomis asmenybėmis, istorijos apie ano meto įvykius bei, žinoma, įvairios užduotys ir saldūs prizai, sulaukiu dešimtmečio sūnaus susidomėjimo – labiausiai Matą sužavi ne galimybė prisiliesti prie Lietuvos istorijos, sužinoti ką nors naujo, o eilutė „įvairios užduotys ir saldūs prizai”…
Sutartu laiku šeštadienį leidžiamės į pirmąją jo gyvenime ekskursiją. Pradedame nuo Filharmonijos, kurios pastate 1905 m. gruodžio 4-5 dienomis buvo susirinkęs Didysis Vilniaus Seimas, suformulavęs politinės Lietuvos autonomijos reikalavimą. Gidė Gina visiems išdalina “Gatvės gyvos” paruoštas užduočių knygeles, ir maniškis skuba užduotis spręsti – iš to susidomėjimo sėdasi ant sniego krūvos, tad vos spėju padėti savo rankinuką vietoj kėdutės…
Vėliau patraukiame iki Šlapelių namo – muziejaus Pilies gatvėje, stabtelime prie Signatarų namų, prisimename, kad čia buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas, kurį Vokietijoje surado Liudas Mažylis ir kuris dabar eksponuojamas Signatarų namuose. Vėliau prie Gedimino kalno papėdės prisimename, kad būtent Gedimino kalno bokšte 1919 m. sausio 1 d. buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Ekskursija tęsiasi iki Lietuvos banko pastato Gedimino prospekte, kur prisimename lito tėvą, buvusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vladą Jurgutį, bei sustojame prie Centrinio pašto. Galop šiek tiek daugiau negu valandos trukmės ekskursija baigiasi prie Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos paminklo.
KUO NAUDINGA EKSKURSIJA? Tai buvo naujų įspūdžių dozė smalsiam vaikui. Išspręsta užduočių knygelė, kur reikėjo atspėti, kada ir kas kėlė Lietuvos trispalvę, atpažinti signatarus iš nuotraukos ir pan. Už aktyvumą užsidirbti keli saldainiai „Vilnius” – atrodo, gidės kišenėse yra neišsenkantys jų lobiai, nes už teisingai atsakytus klausimus buvo apdovanoti tiek šeši ekskursijoje dalyvavę vaikai, tiek jų tėveliai.
SUBALANSUOTA: 5-12 klasių moksleiviams, tačiau kuo puikiausiai tiko dešimtmečiui trečiokui. Supras tie, kurie augina ypatingus vaikus: puikiai tinka ASS turinčiam vaikui, kuris geba mokytis bendrojo lavinimo mokykloje.
TRUKMĖ: pusantros valandos.
IŠLAIDOS: 0 eurų.
ONOS KELIONĖ Į PRAEITĮ
Po poros dienų „Gatvės gyvos” feisbuko paskyroje paskelbiama informacija apie dar vieną ekskursiją – „Didieji Lietuvos kūrėjai”, į kurią užregistruoju savo aktyviąją aštuonmetę Onutę.
Kitą šeštadienį tenka padėkoti tiems, kas sukūrė greitą maistą, mat į ekskursiją tėtis atveža dukrą iš karto po teniso treniruotės, net nespėjusią padoriai papietauti. Prie Karaliaus Mindaugo paminklo jau susirinkę aštuoni vaikai, pusę jų tėveliai patiki gidės Milisentos globai ir eina tvarkyti savų reikalų.
Šitoje ekskursijoje prisimename, kas buvo tie žmonės, kurie kūrė Lietuvą: karalius Mindaugas, kunigaikštis Gediminas, norėjęs suvienyti mūsų šalį (Gidė Milisenta net pakvietė vaikus išbandyti, kiek toli sklinda garsas, sušukus kaip Gediminas šaukdavo: „Imk kalaviją oj!”. Mūsų grupę atidžiai stebi tiek Lietuvos, tiek užsienio turistai). Prie Valdovų rūmų atkreipiame dėmesį į skulptūrą Katedros aikštėje „Lietuviška baladė” (skulptorius Vladas Vildžiūnas). Rodos, pro šią skulptūrą praėjome su vaikais šimtą kartų, tačiau tik dabar sužinome, kad ji pastatyta 1973-iųjų birželį (dar net negimus šių eilučių autorei), švenčiant Vilniaus 650-ąsias metines. Teigiama, kad trys galvos, iškeltos ant pečių fragmentų, simbolizuoja tris didžiuosius Lietuvos valdovus, kunigaikščius Mindaugą, Gediminą ir Vytautą. Esama ir kitos versijos, kurią išsako gidė – skulptūra simbolizuoja karį, artoją ir poetą.
Vėliau sustojame Katedros aikštėje, kur, gidės pasakojimu, prieš kelis šimtus metų plytėjo sodai, kuriuose už Žygimanto Senojo ištekėjusi Bona Sforca augino įvairiausius vaiskrūmius ir daržoves. Vaikai pasivaišina džiovintais juodaisiais serbentais, o gidė dar iškelia… šakutę – iki Bonos Sforcos atvykimo į Vilnių net aukštuomenė valgė rankomis, ir tik Bona Sforca pradėjo diegti stalo kultūrą.
Prie Signatarų namų vaikai sužinojo, kokios buvo signatarų profesijos, ir pasidalijo mintimis, kuo norėtų būti užaugę ir kuo tas pasitarnaus Lietuvai. Čia pat sužinau, kad manoji Onutė nori tapti geriausia pasaulio tenisininke ir garsinti Lietuvos vardą.
Ekskursijai einant į pabaigą, prisimenamas svarbiausias Lietuvos asmuo šiuo metu – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pabaigai – fotosesija prie Prezidentūros.
KUO NAUDINGA EKSKURSIJA? Vaikai sužinojo daug faktų iš Lietuvos istorijos, viskas buvo pateikta žaismingai, neįkyriai, paskatinant vaikus dar labiau susidomėti Lietuvos istorija ir kultūra. Pritrūko tik užduotėlių, kurias praeitoje ekskursijoje buvo galima spręsti raštu. Iš kitos pusės – nėra paprasta, spaudžiant kelių laipsnių šaltukui, spręsti užduočių knygelės. Dainos ir žaidimai ekskursijos metu padėjo atskleisti, ką Lietuvai davė pagonybė ir krikščionybė.
SUBALANSUOTA: 1-4 klasių mokiniams, tačiau tiktų ir vyresniems darželinukams.
TRUKMĖ: valanda.
IŠLAIDOS: 0 eurų.
“MŪSŲ SIEKIS –ŠIMTAS ŠYPSENŲ LIETUVAI”
Taip sakydama šypsosi abu šeštadienius kartu su gidėmis grupes lydėjusi Viktorija Bružaitė – Kazlauskienė, VšĮ „Gatvės gyvos”, kuri kartu su savo vyru, profesionaliu gidu Albertu Kazlausku, yra VšĮ „Gatvės gyvos” savininkai ir, žinoma, idėjų generatoriai.
Pasak savininkės, įstaigos siekis – kad Vilniaus miesto kultūra ir istorija susidomėtų kuo daugiau vaikų, kad jų akys spindėtų, o idėjos organizatoriai siekia kuo greičiau pasiekti nerašytą siekiamybę – šimtą šypsenų Lietuvai! Per du nemokamų ekskursijų šeštadienius jau „Gatvės gyvos” buvo apdovanotos daugiau negu penktadaliu siekiamų šypsenų…
Jų pirmasis „kūdikis”, VšĮ buvo įsteigta kiek daugiau negu prieš du metus. Per tą laiką psichologės išsilavinimą turinti Viktorija ir gidas Albertas suorganizavo dešimtis ekskursijų po miegamuosius ir pramoninius Vilniaus rajonus, iš kurių nemažai buvo nemokamos. „Ne apie pinigus pirmiausia galvojame, o norime pasidalinti savo žiniomis su visais”, – šypsosi Viktorija. Jos vyras Albertas pernai išleido knygelę su ekskursijų po Vilniaus pramoninius rajonus „Vilniaus gatvės gyvos”.
Pradėję rengti ekskursijas, įstaigos savininkai pastebėjo, kad į jas renkasi vis daugiau tėvų su savo atžalomis, kuriems rūpi mūsų istorija. Taip buvo užsimota rengti specialias ekskursijas vaikams. Mokyklų, darželių grupės gali užsisakyti šias ekskursijas, o pavieniams asmenims jos ir toliau, esant galimybei, bus rengiamos nemokamai. Juo labiau kad daugėja jaunų gidų, kurie nori prisijungti prie „Gatvės gyvos” iniciatyvos ir sutinka išsibandyti save be atlygio – štai ir nemokama ekskursija.
Ekskursijos – ne vienintelė įstaigos veikla vaikams. Jau buvo suorganizuotos ir penkios stovyklos vaikų atostogų metu: „Vilniaus tautų žemėlapis”, „Vilnius prieš šimtą metų”, „Prakalbink kūrybišką vilnietį”, „Etnodėlionė”, „Senosios Lietuvos paslaptys”, šį vasarį vaikus kviečia stovykla „ Ekspedicija į teatro ir kino planetą”.
Kol kas savo vaikučius tik planuojanti ponia direktorė teigia, kad visos veiklos vaikams gimė iš didelės meilės mažiesiems Lietuvos piliečiams: „Man pačiai labai nepatinka, kad mes brukame vaikams Disnėjaus kultūrą, visokius pašalinius dirgiklius. Tas ėjimas – tik į technologijas, o mes stengiamės perteikti gyvą patirtį, gyvą kontaktą. Ir man pačiai atrodo, kad mes turim tokią turtingą istoriją ir kultūrą, kurią mes galime pateikti vaikams, juos sudominti. Manau, kad žmogaus asmenybei labai svarbu, ką tu gauni vaikystėje, kokioje terpėje užaugi, ką perimi vaikystėje. Kai pagalvoju apie save, kai buvau maža, nebuvo jokių specialių veiklų vaikams. Dabar jų yra siūloma labai daug”, – sako p. Viktorija.
