Kai kalba pakrypsta apie vaikų ugdymą, dažnai pasitelkiamas Šiaurės Europos šalių pavyzdys.
Ne išimtis ir Islandija, kuri garsėja ne tik savo unikaliu kraštovaizdžiu, bet ir tradicijomis švietimo sistemoje, įtaukiojo ugdymo, kitaip vadinamo inkliuzija, įgyvendinimu: kuomet vaikai, turintys negalių ar sutrikimų, ugdomi kartu su įprastos raidos bendraamžiais.
Pasinaudojus NordPlus Junior projekto finansavimu „Vaikystės sodo” komanda savaitei apsilankė Islandijos valstybinėje mokykloje Háaleitisskóli Keflaviko mieste. Šioje mokykloje beveik pusė vaikų turi nustatytus elgesio, hiperaktyvumo ar Aspergerio sindromo sutrikimus. Taip pat didelis procentas vaikų yra atvykę iš kitų šalių, todėl islandų kalba jiems yra antroji ar trečioji. Išgirdus tokius skaičius galvoje gali pradėti suktis vaizdiniai apie triukšmą, netvarką, pervargusius mokytojus, nesusikalbėjimą tarp mokytojų ir mokinių. Tačiau vietoje to, mokykloje dominuoja tyla ir ramybė. Kyla klausimas, ką tokio ypatingo (ar net stebuklingo) daro islandai savo mokyklose, kad jiems pavyksta visus įtraukti į darbą klasėje.
Pagalba ir finansavimas iš valstybės
Pirmas impulsas kyla iš valstybės. Vaikai, turintys sutrikimų, valstybei yra žinomi, jiems ir jų tėvams sudaromas individualus pagalbos priemonių planas, kurio yra laikomasi. Ikimokyklinės įstaigos bei mokyklos, kuriose yra negalią turinčių vaikų, remiamos valstybės, pavyzdžiui, įdarbinami asistentai, kurie padeda tiems, kuriems reikalinga papildoma pagalba įsisavinant medžiagą. Be to, parūpinama reikiama aparatūra, pavyzdžiui, šalia esančioje Njarðvíkurskóli mokykloje mergaitė, turinti cerebrinį paralyžių, turi savo atskirą kambarį su visa reikalinga įranga bei visą laiką šalia būnančia asistente. Šie dalykai tėvams nieko nekainuoja. Tokiu būdu suteikiama vienoda galimybė visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties, mokytis pasirinktoje mokykloje ir atliepti į visus būtiniausius poreikius.
Taip pat asistentai leidžia laiką kartu su vaikais lauke, kol klasės mokytojai ilsisi, valgo bendrus priešpiečius. Tai padeda mokytojams pailsėti, pabendrauti, tikėtina, suteikia įkvėpimo tęsti pamokas po vaikų sugrįžimo iš lauko.
Mokymai mokytojams
Mokyklos administracija yra aktyvi ir daug dėmesio skiria mokytojų kompetencijų kėlimui, jiems nuolat rengiami įvairūs mokymai aktualiomis temomis. Čia neapsiribojama dalyko išmanymu. Kreipiamas dėmesys ir į amžiaus tarpsnių ypatumus, bendravimo gerinimą su vaikais ir jų tėvais, pagalbą vaikams su konkrečiomis negaliomis.
Stengiamasi aktyviai įtraukti mokyklos mokytojus, pavyzdžiui, kartą per mėnesį 5 žmonių komanda susiburia ir aptaria, kas vyksta mokykloje, su kokiomis problemomis susiduriama. Kartu aptariama, kaip galima šį sunkumą spręsti. Iš karto stengiamasi supažindinti visus mokytojus ir visiems bendrai to laikytis. Stebėtina, bet tai veikia! Direktorė pateikė pavyzdį: matėme, kad vaikai bėgioja koridoriuose ir susižeidžia. Nusprendėme, kad koridoriuose reikia trijų budinčių mokytojų, primenančių taisykles. Po dviejų savaičių visi vaikai laikėsi „vaikščiojimo po koridorių” taisyklės.
Teigiamo elgesio skatinimo programa
Mokykloje yra taikoma teigiamo elgesio skatinimo (angl. Positive Behavior Support) sistema, kurios pagalba stengiamasi pašalinti galimo netinkamo elgesio priežastis bei parodyti, koks elgesys yra tinkamas mokykloje.
Kai vaikai pasielgia maloniai ir tinkamai, pavyzdžiui, padeda kitam susitvarkyti ar išspręsti sudėtingesnį uždavinį, į tai yra atkreipiamas dėmesys: pasidžiaugiama konkrečiai įvardinant elgesį bei už tai yra skiriamas simbolinis prizas – žvaigždutė. Visų klasės mokinių žvaigždutės sumuojamos, o pasiekus tam tikrą jų skaičių vaikai gauna laukiamą prizą – smagią veiklą drauge, pavyzdžiui, kartu kepti pyragą, į mokyklą eiti apsirengus disko rūbais ar peržiūrėti filmą. Jei pastebima, kad kuris nors vaikas gauna mažiau žvaigždučių, į tai yra atkreipiamas visų mokyklos darbuotojų dėmesys (kad labiau pastebėtų tą vaiką ir pasistengtų atrasti daugiau dalykų, už kuriuos būtų apdovanotas). Taip mokiniai mokomi ne konkuruoti tarpusavyje, o siekti bendro tikslo. Kadangi apdovanojimai gali būti tik duodami (niekada neatimami), tai vaikams tampa ne bausmės ar baimės ko nors netekti, o laimėjimo forma. Kartu ugdoma vaikų savivertė. Naudinga ir tai, kad mokytojai atkreipia dėmesį ne į netinkamą elgesį (kaip dažnai pasitaiko pas mus), bet į teigiamą elgesį. Tokiu būdu tinkamų vaiko elgesio apraiškų pastebima dažniau.
Kai vaikai pasielgia maloniai ir tinkamai, pavyzdžiui, padeda kitam susitvarkyti ar išspręsti sudėtingesnį uždavinį, į tai yra atkreipiamas dėmesys: pasidžiaugiama konkrečiai įvardinant elgesį bei už tai yra skiriamas simbolinis prizas – žvaigždutė.
Mokykloje stengiamasi panaudoti kiekvieno vaiko ypatumus, pavyzdžiui, labiau matematikai gabūs vaikai padeda spręsti užduotis tiems bendraklasiams, kuriems šis dalykas sekasi šiek tiek sunkiau. Didelis dėmesys skiriamas ir meninėms – praktinėms veikloms, pavyzdžiui, galbūt vaikui nelabai sekasi akademiniai dalykai, bet jis gali išreikšti save per maisto ruošimo pamoką iškepdamas gardų pyragą ar išdroždamas ypatingą laivelį, o galbūt įvaldydamas plaukimo meistrystę (ar žinojote, kad beveik visos, net mažiausios mokyklos, Islandijoje turi nuosavus baseinus?). Būdami skirtingi ir dirbdami kartu vaikai nuo mažens mokosi priimti įvairius žmones, ugdosi empatiją, toleranciją, pagarbą ir kitas žmogiškas vertybes.
Mokytojo-vaiko individualus ryšys
Atrodo, neįmanoma visiems vaikams skirti individualaus mokytojo dėmesio. Tačiau islandai tam skiria daug laiko ir pastangų, regis, jiems tai visai gerai sekasi. Jie sugalvojo, kas galėtų šiek tiek padėti pastebėti, ar visiems vaikams yra skiriama bent truputį individualaus dėmesio: mokytojas, pabendravęs individualiai su mokiniu, pasižymi tai popieriaus lape. Taip atkreipiamas dėmesys, kiek mokytojas skiria laiko kiekvienam mokiniui, paskatina skirti jo daugiau. Tokiu būdu mokytojas gali geriau pažinti kiekvieną vaiką, sukurti unikalų ryšį su kiekvienu mokiniu bei aktyviau juos įtraukti į mokymosi procesą.
Laikomasi nedaug, tačiau aiškių taisyklių
Mokykloje yra mažai elgesio taisyklių. Įdomu tai, kad jos yra paskirstytos pagal erdves: vienos taisyklės skirtos elgesiui koridoriuje (pvz., vaikštome, einame dešine koridoriaus puse), valgykloje (pvz., sėdime prie stalo, esame mandagūs), kitos – elgesiui klasėje, sporto salėje, lauke. Taisyklės pristatomos žodžiu bei minimalistiniais paveikslėliais iliustruojamos ant sienų – efektyvu, kai vaikams reikia priminti pamirštą taisyklę. Kartu padedama geriau įsiminti vaikams, kuriems yra reikšmingesnis vizualinis išmokimas. Kadangi taisyklės yra bendros visiems mokyklos bendruomenės nariams bei jų laikomasi nuosekliai, vaikams lengviau suprasti, kokio elgesio iš jų tikimasi. Čia tinka pasakymas, kad kartais mažiau yra vertingiau.
Tėvų įtraukimo svarba
Islandai įsitikinę, kad mokytojai turi dalintis atsakomybe už vaikų ugdymą su tėvais, kuriems, jei yra poreikis, atgalinis ryšys teikiamas kasdien. Įprastai tėvams penktadieniais elektroniniu paštu yra parašomas laiškas apie vaiko savaitę, apie pasiekimus ir džiaugsmus. Mokyklos darbuotojai ir tėvai sutaria vieningai taikyti tas pačias elgesio strategijas ugdymo įstaigoje ir namie, todėl užsibrėžtų tikslų pavyksta pasiekti greičiau ir efektyviau.
Pagal vaikų poreikius pritaikytos priemonės bei erdvės
Greta elgesio formavimo, taip pat yra svarbus aplinkos pritaikymas pagal individualius vaiko poreikius. Kiekvienas vaikas turi savo atskirą stalą, kuris jiems padeda geriau susikaupti, neblaško šalia sėdinčiųjų. Tai ypatingai svarbu sunkiau susikaupiantiems vaikams. Kiekvienoje klasėje yra padėta keletas ausinių, kurios praverčia vaikams, negalintiems susikaupti triukšmingoje aplinkoje arba jautriau reaguojantiems į garsą ir norintiems atsiriboti nuo kitų galimai keliamo šurmulio. Judresniems vaikams labai padeda susikaupti papildomos priemonės: guma ant kėdžių bei masažuojanti pagalvė ant kėdės.
Islandai įsitikinę, kad mokytojai turi dalintis atsakomybe už vaikų ugdymą su tėvais, kuriems, jei yra poreikis, atgalinis ryšys teikiamas kasdien. Įprastai tėvams penktadieniais elektroniniu paštu yra parašomas laiškas apie vaiko savaitę, apie pasiekimus ir džiaugsmus.
Vaikams su autizmo spektro sutrikimais ant stalo yra individualiai paruoštas, iliustruotas nuotraukomis visos dienos planas, kuriame aiškiai išskirta, kokia užduotis yra dabar ir kas laukia po jos. Vaikams, kuriems yra sunkiau susikaupti, užduotys suskaidomos į per trumpą laiką įveikiamas dalis, duodamas smėlio laikrodis, kuris rodo, kiek dar minučių liko susikaupti veiklai. Kai kurios užduotys yra atliekamos ne sėdint ant kėdės, pavyzdžiui, matematikos daugybos lentelė gali būti atliekama porose įsitaisius ant kilimo metant du kauliukus ir parašant iškritusių akių sandaugos atsakymą. Vaikams su hiperaktyvumo sutrikimu ant stalo yra veiklos vertinimo lapas, ant kurio pats vaikas piešia šypsenėles: linksmą, kai pradeda su visais vaikais kartu ir liūdną, kai neužbaigia užduoties su visais vaikais kartu. Tai tik keletas pavyzdžių iš matytų individualizuoto mokymo bei prisitaikymo prie kiekvieno vaiko poreikių.
Svarbus mokytojų požiūris bei teigiamos nuostatos
Mokytojai vaiko elgesio nepriima asmeniškai, nes visi supranta, kad tuo metu vaikas nesąmoningai taip elgėsi, kitaip tuo metu nemokėjo. Direktorė pripažino, kad mokykloje būna sudėtingų situacijų, konfliktų. Tačiau yra aiškiai apsibrėžtos mokytojų komandos reagavimo taisyklės: apsaugomas vaikas ir kiti šalia esantys žmonės, padedama vaikui nurimti, trumpai aptariama situacija ir alternatyvūs reagavimo būdai. Jei reikia, informuojami tėvai. Po to situacija tarsi pamirštama. Visi mokytojai sutartinai kartojo, kad kiekviena diena yra nauja diena ir jie nuoširdžiai tiki, kad nebereikia vis prisiminti, kaip vaikas elgėsi praeityje, ar kas nutiko vakar, nes šiandien yra šiandien, o šiandien – nauja diena. Paklausus mokyklos direktorės, kas būna, jei mokytojui nepavyksta laikytis šios nuostatos, ši atsakė, kad tokie mokytojai tiesiog mokykloje nedirba. Taigi nuostatos ir vertybės yra svarbus inkliuzinės mokyklos bruožas.
Visose mokyklose gali kilti įvairių sunkumų, ypač susijusių su drausme ar inkliuzija, bet šis Islandijos mokyklos pavyzdys rodo, kad valstybės įsitraukimas, nuoširdus mokytojų noras padėti, dėmesys kiekvienam, bendradarbiavimas, nuoseklus taisyklių laikymasis, akcentavimas bendrų tikslų ir teigiamo elgesio gali prisidėti prie sėkmingos ugdymo sistemos kūrimo. Ši mokykla pasirodė kaip mokykla visiems: kur gera visiems ir kur tenkinami visų ugdymosi dalyvių poreikiai.
