Pastebėję, kad vaikas kasosi galvelę, tėvai dažnai dėl niežulio kaltę suverčia pleiskanoms. Jie nė neįtaria, kad balti prie plaukučių prilipę taškeliai – tai glindos, iš kurių vėliau išsirita utėlės. Kodėl jų atsiranda ir kaip išnaikinti?
Kodėl gyviai atkuto
Dėl niežtinčios galvelės tėvai vaiką atveda pas odos ligų gydytoją ir, didžiulei savo nuostabai, išgirsta, kad vaikas turi utėlių ir glindų (jų kiaušinėlių). Jiems net negalėjo kilti toks įtarimas, nes patys dažniausiai būna užaugę jų nematę, tik girdėję, kad tokių esama, tad ir glindų nuo pleiskanų neatskiria. Tėvai pasijunta nejaukiai, jiems būna gėda, nes visuomenėje vis dar manoma, kad šie gyviai puola tik nevalas.
Tačiau šiais laikais, kai žmonės daug keliauja, o mūsų šalyje apstu konteineriuose besikuičiančių benamių, kurie kartu su visais važinėja visuomeniniu transportu ir nakvoja laiptinėse, pedikulioze (utėlėmis) užsikrėsti nesunku. Užsikrėsti gali ir vaikai, kurie žaisdami landžioja po nešvarius, apleistus rūsius, negyvenamuosius namus, glosto šunis ir kitus keturkojus.
Jei utėlių apsigyvena vieno vaiko galvoje, gali apsikrėsti ir darželio, mokyklos draugai ar net mokytojai. Tam užtenka vienos vienintelės atsitiktinai į plaukus ar drabužius pakliuvusios glindos.
Nors utėlių esti net apie 300 rūšių, iš jų žmogų puola vos kelios, dažniausiai drabužinės, galvos plaukuotosios dalies ir gaktinės utėlės (šiomis vaikas gali užsikrėsti nuo tėvų, jei su jais kartu miega). Galvinės utėlės įsikuria vaiko galvoje, ant sprando, drabužinių aptinkama liemens, sprando srityje, o gaktinių – antakiuose, blakstienose.
Utėlės minta krauju. Kai įkanda, įkandžio vietoje pradeda niežėti odą, joje atsiranda rausvų dėmelių. Pagal tai, kurios utėlės apsigyveno, bėrimų gali būti galvoje, ant sprando, liemens, sprando srityje. Niežulys itin įkyrus ir ypač sustiprėja vakare, nes dažniausiai šiuo laiku utėlės įsisiurbia į odą ir ima misti krauju.
Pedikuliozės negydant iš glindų išsirita daugiau utėlių, jos dažniausiai apsigyvena ties pakaušiu ir smilkiniais. Liga plinta, gali padidėti kaklo limfmazgiai. Vaikas tampa neramus, kasosi, kartais iki kraujo. Jei rankytės nešvarios, į žaizdeles patenka užkrato ir kyla pūlingojo odos uždegimo grėsmė. Kai taip atsitinka, atsiranda pūlinukų, o juos nukasius – šašų.
Utėlės gali pernešti ir užkrečiamąsias ligas, bet dažniausiai šalyse, kuriose stinga higienos. Tad grįžus iš tokio krašto ypač svarbu pasitikrinti, ar kartu neatkeliavo ir šių gyvių.
Tėvai turėtų dažnai prausti vaiką ir keisti jo drabužius, drausti šukuotis svetimomis šukomis ir skolinti savas. Jei vaikas važiuoja į varžybas, sporto ar poilsio stovyklą, būtina perspėti, kad nevalia su draugais keistis drabužių, ir paaiškinti, kodėl. Vaiką, grįžusį iš kelionės (kaimo, stovyklos ir pan.), reikia išmaudyti, išskalbti visus drabužėlius ir gerai apžiūrėti galvą.
Jei pastebėjote, kad vaikas dažnai kasosi galvytę, ją atidžiai apžiūrėkite. Aptikote utėlių ar glindų? Kuo skubiau pradėkite gydyti.
– Tradicinis gydymas (galvos odelę įtrinti specialiu šampūnu ir palaikyti aprištą skarele, paskui išskalauti vandeniu) yra veiksmingas, bet kelia daug rūpesčių vaikui, tėvams ir kitiems šeimos nariams.
– Jei naudosite utėles naikinantį skystį, neleiskite juo trintis pačiam vaikui, nes gali pakliūti į akis. Procedūrą turi atlikti tėveliai, kad gydymo priemonės nepatektų į akytes.
– Jei aptikote utėlių, plaukų kirpti nebūtina.
– Galvos plaukus šukuokite elektroninėmis šukomis nuo utėlių keletą kartų per dieną. Gyviai išgaišta. Plauti plaukų specialiomis priemonėmis nuo utėlių tuomet taip pat nėra būtina.
– Jei utėlės spėjo padėti kiaušinėlių (glindų), net ir ištrinkus vaiko galvelę jų randama stipriai prilipusių ant plaukučių. Jas iššukuoti paprastomis šukomis sunku. Kad išbyrėtų, plaukus rekomenduojama perplauti specialiu skysčiu.
– Jei nuo kasymosi galvytėje atsirado šašiukų su pūlingosiomis apnašomis, pasitarkite su gydytoju, gal vaikui reikia pavartoti antibiotikų.
