Bet tradicinės pedagogikos mokyklų Lietuvoje paskutiniuosius 10 metų stebimas netradicinio ugdymo mokyklų poreikis. Kuo ypatinga Valdorfo pedagogika, pasakoja Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytoja Urtė Čiblytė.
„Švietimas – tai ne kibiro pildymas, o ugnies įžiebimas.“ Heraklitas, senovės graikų filosofas.
Valdorfo pedagogika remiasi Rudolfo Šteinerio (1861-1925) idėjomis apie žmogų ir visatą (antroposofija). Antroposofija remiasi žmogaus, kaip fizinio kūno, sielos ir dvasios visumos paveikslu. Taigi ir Valdorfo mokykloje siekiama ugdyti visą žmogų. Mokymosi procese dalyvauja galva, širdis ir rankos.
Idėja kurti laisvą mokyklą kilo iš socialinės trinarystės „Laisvė, Lygybė, Brolybė“ sampratos, kuri, pasak R.Šteinerio, turėtų būti harmoningos visuomenės pagrindas. Jo nuomone mokykla yra svarbiausias kultūrinio gyvenimo organas, kuris privalo būti nepriklausomas nuo politikos ir ekonomikos. Tik laisvėje gali rastis kurianti dvasinė jėga. Žmonijos ateitis vaikų rankose. Jų kūrybiškumas, sąmoningumas, savęs, kaip individo bei žmonijos dalies, suvokimas ir atsakingumas iš dalies mūsų, tėvų ir mokytojų rankose. Todėl Valdorfo mokyklose siekiama ugdyti laisvą, kūrybingą ir sąmoningą žmogų, gebantį atrasti savo kryptį šiame beprotišku greičiu besikeičiančiame pasaulyje. Tam tikslui pasitelkiamos žinios apie žmogų bei jo vystymąsi. Remiamasi septynmečių teorija, trinario bei keturnario žmogaus samprata, konstitucijos tipų, temperamentų teorijomis. Visą tai stengiamasi taikyti kasdienybėje, konkrečiuose darbuose, siekiant išlaikyti sąmonėje visumą, visa ko tęstinumą ir kintamumą.
Mokytojai
Klasės mokytojai Valdorfo mokykloje pasitinka vaikus pirmąją mokyklos dieną ir auga kartu su jais iki septintos-aštuntos klasės. Jie moko savo klasę kiek įmanoma daugiau dalykų. Tokiu būdu susikuria artimas ryšys tarp klasės mokytojo ir klasės vaikų, kurio dėka vaikai gali jaustis saugūs ir matomi. Taip pat mokytojas gali sekti vaikų vystymąsi bei socialinius procesus klasėje. Jis stengiasi pamatyti konkretų vaiką, jo individualumą, jo stipriąsias bei silpnąsias puses ir kartu visą klasę kaip gyvą socialinį darinį.
Be viso to, kiekvienas Valdorfo mokytojas dalyvauja kassavaitinėse kolegijose, kuriose sprendžiami patys įvairiausi organizaciniai, pedagoginiai, praktiniai ir idėjiniai klausimai, palaiko kontaktą su tėvais. Būti mokytoju Valdorfo mokykloje – didžiulis iššūkis ir atsakomybė, bet kartu tai ir labai įdomus, įvairiaspalvis, nuolatinio darbo su savimi reikalaujantis darbas.
Bendruomenė
Valdorfo mokykla neturi vieno vadovo. Kiekvienas mokytojas ir mokinių tėvai prisideda prie mokyklos kūrimo, realizavimo ir valdymo.
Gamta
Valdorfo pedagogikoje ir ypač mūsų mokykloje labai svarbią vietą užima gamta, jos stebėjimas ir metų, savaitės, dienos ritmų išgyvenimas. Svarbus elementas mūsų mokykloje – žygiai. Tai mūsų, kaip mokyklos, sąmoningas pasirinkimas ir, manome, mūsų stiprybė. Buvimas gamtoje, ypač šiais technologijų laikais, yra gyvybiškai svarbus besivystančiam žmogui. Štai pora argumentų kodėl taip manome: visų pirma, fizinis aktyvumas reikalingas besivystančiam žmogui ir normaliai jo sveikatai. Antra, tai savęs kaip individo, visatos dalies išgyvenimas vidinės ramybės akimirką, kuri gali rastis būnant gamtoje. Trečia, tai visumos, amžinybės ir dieviškumo išgyvenimas. Šių išgyvenimų dėka gimsta sąmoningumas ir atsakomybės jausmas. Žaliosios mokyklos išskirtinumas ir dar viena stiprybė – arkliai. Mes jais rūpinamės, juos stebime, iš jų mokomės. Norintys gali mokytis jodinėti. Labai pasisekė, kad mokykla miškų, pievų ir upių apsuptyje. Mes tai labai vertiname ir stengiamės kuo labiau integruoti mus supančią aplinką į mokyklos mokymo planą. Todėl bet kokiu oru keliaujame į pievas ir miškus, renkame grybus, uogas, mokomės juos pažinti, stebime augalus, besikeičiančią gamtą ir kartu augame ir keičiamės patys.
Ritmas ir pagrindinė pamoka
Valdorfo pedagogikoje ritmas užima labai svarbią vietą. R. Šteinerio manymu harmoningas gyvenimo ritmas yra gyvybiškai svarbus bet kuriam, o ypač besivystančiam žmogui.
Švęsdami metų šventes išgyvename metų ritmą, kvėpuojame kartu su visata ir, nors dar nesąmoningai, išgyvename dvasinių impulsų kaitą metų eigoje. Stengiamės, kad mokomoji medžiaga atlieptų vaiko galimybes ir poreikius tam tikru gyvenimo tarpsniu, o taip pat ir gamtos ritmą.
Diena mokykloje visuomet prasideda pagrindine pamoka, kuri trunka apie 2 val. Po jos būna savaitinės užsienio kalbų, muzikos, menų, kūno kultūros, darbelių, lietuvių bei matematikos pratybų pamokos. Pagrindinė pamoka prasideda ritmine dalimi, kurios metu dainuojame, grojame, pasakojame ir mokomės klausyti kitų, žaidžiame socialinius, ritminius ar mokomuosius žaidimus. Ritminė dalis pažadina vaikus, jų gyvybines jėgas, padeda pasijausti klasės, kaip socialinio organo dalimi ir susikaupti būsimai pamokai. Po to būna praėjusios dienos medžiagos prisiminimas ir naujos medžiagos mokymasis. Pradinėse klasėse pagrindinių pamokų periodai dar nedaug skiriasi vienas nuo kito ir kuria bendrą visumą. Tačiau vėliau periodų temos vis labiau diferencijuojamos. Mokiniai 3-4 savaites gilinasi į botaniką, astronomiją, geografiją, istoriją, lietuvių kalbą ar matematiką; nuo 6 klasės mokomasi ir fizikos, nuo 7 klasės – chemijos. Periodo pamokos metu mokiniai mokosi atpasakoti išmoktą medžiagą, grupelėse ar vieni gilinasi į tam tikrą temą, daro projektus, kuria periodo knygą, kurią patys rašo ir iliustruoja. Kai kurių dalykų pamokos periodais būna tik du kartus per metus – ilgas laiko trapas tarp jų leidžia vaikams pamiršti ką buvo išmokę. „Pamiršimas“ – labai svarbi Valdorfo pedagogikos dalis. Kaip miegant įsisaviname įvykius ir informaciją, su kuriais susidūrėme dienos metu, taip ir ilgesnį laiką negalvodami apie tam tikrą temą, ją geriau įsisaviname. „Rytas protingesnis už vakarą“, – sakome. Ispanai apie tą patį išsireiškia truputį kitaip: „Pasitarsiu su savo pagalve“. Pastebime, kad pamokų periodais principas leidžia vaikams labiau įsigilinti į temą, ją „perleisti“ per save.
Mes visi gyvename veikiami įvairių ritmų. Metų, savaitės, dienos ritmai, kurių dėka žmogus ir gamta gali įkvėpti ir iškvėpti, kurių dėka pulsuoja gyvybė. Įkvėpimas ir iškvėpimas – tai pagrindinės sveiko ritmo savybės, reikalingos sveikam organizmo vystymuisi. Manome, kad to nevalia pamiršti ir mokykloje, todėl puoselėdami sveiką ritmą mokykloje siekiame puoselėti vaikų sveikatą ir gyvybines jėgas.
Pasaulinė Valdorfo mokyklų bendruomenė šiandien
Prieš šimtą metų buvo įkurta pirmoji Valdorfo mokykla Vokietijoje. Tai buvo drąsaus žmogaus iniciatyva, tapusi impulsu pasauliniam judėjimui. Impulsu pasaulinės bendruomenės kūrimuisi. Dabar pasaulyje jau daugiau kaip tūkstantis Valdorfo mokyklų, beveik du tūkstančiai Valdorfo vaikų darželių. Naujos Valdorfo iniciatyvos kuriasi beveik kasdien. Žmonės ieško alternatyvos formaliajam švietimui naujos kartos vaikams ir neretai ją randa Valdorfo mokyklose.
Straipsnio šaltinis: www.zaliojimokykla.lt
