Šį kartą nekalbėsime apie tai, kelerių metų vaikas yra pasiruošęs pirmajai klasei – šešerių ar septynerių. Atkreipkime dėmesį ne į amžių, o į gebėjimus. Kokių jų reiks į pirmą klasę ateinančiam vaikui?
Pedagogai pastebi, kad darželį ir kitus papildomos veiklos būrelius lankę vaikai mokyklos pirmoje klasėje jaučiasi drąsiau. Pirmoje klasėje labai išryškėja vaikų skirtumai. Vieni skaito, rašo (dažniausiai spausdintinėmis raidėmis), skaičiuoja. Kiti – dar ne. Tačiau jeigu mokinys nuolat atlieka užduotis, mokosi, netrukus pasiveja kitus.
Nors sprendimas dėl vaiko amžiaus ir pirmos klasės paliekamas tėvams, svarbu, kad vaikas būtų pakankamai subrendęs mokyklai, nes į ją atėjęs turės daug ko išmokti, visiškai pasikeis gyvenimas. Svarbiausias pokytis – vaikas turės išsėdėti pamokose, atsakinėti į mokytojos klausimus, susikaupti ir savarankiškai atlikti užduotis.
Įprastai mokytoja klasėje labiau orientuojasi į mokinių vidutinius gebėjimus, todėl ji negali skirti daug laiko gabesniam už kitus mokiniui bei nuo kitų daug atsiliekančiajam.
Dar vienas aspektas, kad tėvai labai skuba užrašyti pirmoką į visus įmanomus būrelius. Kadangi pirmokui ir taip pakanka naujovių mokykloje, galbūt iš pradžių pakaks vieno būrelio. Kai vaikas adaptuosis mokykloje, gerai jausis, tik tada apsvarstykite kitų būrelių galimybes.
Išsamų straipsnį su psichologe apie tai, ką turi mokėti pirmokas, skaitykite ČIA.
Ką turi mokėti pirmokas?
Būtų gerai, kad pradėjęs lankyti mokyklą vaikas mokėtų:
• skirti, kur yra kairė, o kur dešinė;
• skirti sąvokas: „seniau“, „dabar“, „vakar“, „rytoj“;
• susidėti daiktus į kuprinę, susirasti joje reikiamus daiktus;
• drožti pieštuką;
• žinoti namų adresą, telefoną, turėti paprasčiausių žinių apie šeimą;
• užsirišti batų raištelius, užsisegti sagas, persirengti fizinio lavinimo pamokai.
Mokytojai tikisi, kad pirmokas:
• bus aktyvus;
• rodys iniciatyvą;
• mėgs bendrauti;
• bus kūrybiškas;
• mokės kontroliuoti jausmus;
• bus tvarkingas.
10 psichologės patarimų, kaip parengti vaiką mokyklai, skaitykite ČIA.