Vilnietės Viktorijos pirmagimės širdis netikėtai nustojo plakti važiuojant mašina. Kūdikiui buvo vos aštuonios dienos. Įgimtos širdies ydos nebuvo pastebėjusi nei nėštumo metu prižiūrėjusi ginekologė, nei gimdymo namų gydytojai. Per stebuklą gyva likusi mergaitė šiuo metu skaičiuoja ketvirtus metus ir džiaugiasi nerūpestinga vaikyste.
Nėštumas ir gimdymas buvo lengvi
Moteris pasakojo nėštumo metu nejutusi jokių skaudulių, nekraujavo, niekada negrėsė persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Neturėjo bėdų ir su ligomis, išskyrus lengvą slogą, tad jokių vaistų visus devynis mėnesius taip pat nevartojo.
„Laukdamasi lankiausi pas gydytoją privačioje, gerai žinomoje klinikoje. Dariausi visus reikalingus tyrimus, gana dažnai tikrindavo echoskopu. Tačiau nieko įtartino nerado. Prasidėjus trečiam trimestrui turėjo būti detali vaiko raidos apžiūra. Mane prižiūrėjusi gydytoja kaip tik sirgo, tad nutariau palaukti, nes pavaduojanti medikė prasitarė, nesanti itin kompetetinga. Tačiau pasveikusi mano gydytoja galėjo tik nudžiuginti, kad vaikučio širdutė plaka gerai“ – prisiminė Viktorija.
Gimdymas taip pat buvo sklandus ir lengvas. Moteris pasidžiaugė, kad nė neprireikė nuskausminamųjų vaistų. Naujagimė gavo 9 balus pagal Apgar skalę dėl kiek per trumpos virkštelės. Mergaitė gimė vos trimis dienomis anksčiau nei buvo numatyta ir normalaus svorio – trijų su puse kilogramų.
„Iš gimdymo namų išleido po dviejų dienų. Dukrytę apžiūrėję gydytojai nenustatė nieko įtartino. Grįžus į namus po penkių dienų aplankė šeimos gydytoja. Ji širdutėje išgirdo ūžesius, tačiau kažkodėl mūsų nenukreipė pas jokį specialistą,“ – pasakojo moteris.
Viskas pasikeitė staiga
Kad kažkas negerai Viktorija pradėjo įtarti jau tą pačią naktį po šeimos gydytojos apsilankymo. Kūdikis liovėsi valgęs.
„Tai mano pirmas vaikas, todėl per pirmą savaitę pati nieko įtartino nepastebėjau. Tuo labiau, kad tiek tikrinusių gydytojų taip pat nieko blogo nerado. Dukrytė kaip ir visi naujagimiai buvo gana vangi: pastoviai miegojo arba valgė. Tačiau staiga liovėsi žįsti. Dar bandžiau nusitraukti pieno ir pamaitinti iš buteliuko. Bet ir tai nepadėjo. Sulaukus ryto paskambinau į Santariškių klinikas. Išklausę rekomendavo nedelsiant vežti dukrytę pas juos“, – pasakojo mergaitės mama.
Rengiamas kūdikis klykė, tačiau pradėjus važiuoti nutilo. Iki Santariškių klinikų nuo moters namų buvo apie 11 kilometrų – reikėjo pervažiuoti kone per visą Vilniaus miestą.
„Dukrytė nurimo, akys pradėjo merktis, o veidukas mėlynuoti. Kartu važiavusiai savo mamai pasakiau, kad kažkas labai negerai – vaiko kakta buvo pamėlusi. Vyrui liepiau važiuoti kuo greičiau – per raudoną šviesą, šaligatvius, kad tik greičiau. Tuo pačiu paskambinau ir bendruoju pagalbos telefonu. Buvo išsiųstos net kelios greitosios pagalbos mašinos, o man davė nurodymus kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Mačiau, kad mano dukrytė nekvėpuoja ir nežinojau kodėl. Dariau dirbtinį kvėpavimą, nors nesu tikra ar teisingai,“ – lėtai slinkusias sekundes mašinoje prisiminė Viktorija.
Greitoji pagalba pasivijo likus vos kilometrui iki klinikų, vaikutis buvo nedelsiant perkeltas į medikų automobilį ir nugabentas į kūdikių reanimaciją.
„Nepamenu kaip mes atsidūrėme reanimacijos laukiamajame. Klausinėjau gydytojų, medicinos seserų, kas yra mano kūdikiui. Buvo vienintelis atsakymas, kad jis reanimuojamas. Dėl didelio streso ir jauno amžiaus nesupratau, ką tiksliai daro: ar dar tik gaivina, ar jau atgaivino ir bando stabilizuoti būklę. Tačiau niekam nebuvo laiko aiškinti,“ – prisiminė mama.
Sunki operacija ir nedidelė viltis
Mažylę atgaivino po dvidešimt minučių. Pasak Viktorijos, tada atrodė, kad subėgo visi Santariškių medikai, išsiaiškinti diagnozę. Buvo net iškviesta policija. Tačiau nei Viktorija, nei jos vyras negalėjo pasakyti, kas galėjo atsitikti jų pirmagimei – juk iki tol viskas buvo gerai.
„Mums liepė važiuoti namo, o dukrytę paguldė tyrimams. Tačiau vos tik spėjome grįžti po valandos mums paskambino ir pasakė, kad nustatė įgimtą širdies ydą. Buvo reikalinga skubi operacija. Gydytojas kardiochirurgas Virgilijus Tarutis nuo mūsų nė neslėpė, kad operacija bus itin sunki ir išgyventi šansų yra vos 30 proc. Be to, net ištvėrus operaciją kitos dvi paros buvo kritinės,“ – moteris niekada nepamirš patirto siaubo.
Istorija baigėsi laimingai – mergaitė išgyveno, nors po dviejų metų prireikė dar vienos nesudėtingos operacijos – reikėjo atkimšti užsikišusią širdies kraujagyslę. Šiuo metu kas tris mėnesius būtina pasitikrinti pas kardiologą, bet Viktorijos dukrytė auga sveika ir guvi, o gydytojai nedraudžia bėgioti, žaisti.
„Didžiausias šios istorijos absurdas, kad kūdikio širdies ydos nepastebėjo nei brangi ginekologė, nei gimdymo namų medikai ar privačios poliklinikos šeimos gydytoja. Klausiau operavusio gydytojo, kodėl taip nutiko? Atsakymas buvo vienas: aplaidumas,“ – apibendrino mažylės mama, po įvykio pakeitusi ir šeimos gydytoją, ir polikliniką.