Vaikų susibūrimo vietos, tokios kaip darželis, ne tik nuo ankstyvo amžiaus edukuoja mūsų mažuosius visuomenės narius, bet ir tampa ne vienos ligos židiniu. Vienas tokių – rotavirusas. Nors, remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, susirgimo šia infekcine liga padidėjimas fiksuojamas šaltuoju metų laiku, problema išlieka aktuali ištisus metus. Dažniausiai tokia „dovanėle“ iš darželio suserga ne tik vaikas, ja apsikrečia visa šeima.
Apie šią nemalonią ligą pasakoja ir patarimais, kaip elgtis su ja susidūrus, dalijasi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vaikų ligų gydytoja Vita Pupelienė.
Infekcijos kilmė
Rotavirusas – žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu ir bendra organizmo intoksikacija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, tačiau sezoninio infekcijos plitimo metu, gruodžio-birželio mėnesiais, registruojami protrūkiai ir šeimose, vaikų kolektyvuose.
„Šia liga yra užsikrečiama per nešvarias rankas ar įvairius sergančiojo ar besimptomio rotavirusų nešiotojo išmatomis užterštus daiktus. Rotavirusai lengvai išplinta vaikų kolektyvuose, ligoninėse, taip pat įvairiose viešose vietose, pavyzdžiui, sauskelnių keitimo kambariuose, prekybos centrų vaikų žaidimų zonose. Praktikoje neretai pasitaiko ir šeiminiai rotavirusinės infekcijos protrūkiai, kada nuo vieno sergančiojo užsikrečia keturi ar net penki kiti šeimos nariai“, – pasakoja vaikų ligų gydytoja Vita Pupelienė.
Ji taip pat pažymi, kad dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. To priežastys – mažų vaikų imuninė sistema nebrandi, todėl jie gali lengviau užsikrėsti. Taip pat jaunoji mūsų visuomenės dalis turi prastesnius higienos įpročius, dažnai deda rankas į burną arba ima užterštus daiktus. Rizikos grupės dalimi jie laikomi dar ir dėl to, jog darželiuose, mokyklose, kitose socialinėse aplinkose daug laiko praleidžia kartu, o tai sukuria palankias sąlygas šiam virusui plisti. Sunkiausios ligos formos pasireiškia 3-35 mėnesių kūdikiams ir vaikams, susirgusiems pirmąkart.
Pasižymi ūmia pradžia
Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus gydytoja, kalbėdama apie rotaviruso ligos eigą, pažymi, kad ši liga, praėjus inkubaciniam laikotarpiui, prasideda ūmiai, o visą jos eigą galima skirtyti į tris reikšmingas stadijas.
„Pirma stadija – inkubacinis laikotarpis. Tai laikas nuo rotaviruso įsiskverbimo į organizmą iki pirmųjų ligos simptomų, tokių kaip vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, pasireiškimo. Šis laikotarpis paprastai trunka 1-3, rečiau 5-7 dienas. Antra stadija, kai pradeda reikštis simptomai. Vemiama 2-6 dienas, po 3-4 kartus per parą. Žmogus karščiuoja, galimas pilvo skausmas ir pūtimas. Dažnai pasireiškia viduriavimas, jam būdingos skystos, gausios, šviesios spalvos, be gleivių ir kraujo išmatos. Tačiau sergant rotavirusine infekcija viduriavimo gali ir nebūti. Kartais kartu pasireiškia ir respiraciniai simptomai, kaip sloga, kosulys. Na, o tada seka trečia stadija – sveikimas, kada minėti simptomai slopsta, kol visiškai išnyksta“, – pasakoja V.Pupelienė.
Vaikų ligų specialistė pažymi, jog nepaisant to, jog serga ir maži, ir dideli, rotavirusinė infekcija pavojingiausia yra kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus. Taip yra dėl to, jog kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau vandens ir elektrolitų netekimas sukelia sunkias, kartais net gyvybei grėsmingas būkles. Dažniausia tokio amžiaus pacientų hospitalizavimo dėl virusinių diarėjų priežastis ir būna vandens bei elektrolitų sutrikimai organizme.
Stebuklingo eliksyro nėra
Kad ir kaip norėtųsi išgerti vieną ar kitą piliulę, kai kūne siaučia rotavirusinė infekcija, deja, to padaryti nepavyks – vienos tabletės nuo šios ligos paprasčiausiai nėra. Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vaikų ligų gydytoja teigia, kad pagrindinis gydymo tikslas yra atkurti ir palaikyti skysčių, elektrolitų bei šarminių rūgščių pusiausvyrą organizme. „Tam naudojami specifiniai oralinės rehidracijos skysčiai. Kai peroralinė rehidratacija yra neefektyvi, pavyzdžiui, vaikas yra vangus, toliau išvemia išgertus skysčius, aktyviai viduriuoja, skiriama lašinė skysčių infuzija į veną. Šalia netektų skysčių atkūrimo taikomas ir simptominis gydymas: dieta, vaistai nuo karščiavimo, vėmimo, pilvo pūtimo, probiotikai“, – darbo kasdienybe dalijasi medikė.
V.Pupelienė taip pat pažymi, kad minėtas gydymas (išskyrus intervencija į veną) gali būti taikomas namuose. Kreiptis į gydytojus reikia tuo atveju, kai rotavirusu suserga, vemia ir viduriuoja kūdikis, kai sergantis infekcija vaikas tapo vangus, sunkiai pažadinamas iš miego, kai taikoma peroralinė rehidratacija yra neefektyvi (žmogus išvemia visus išgertus druskinius tirpalus). Nerimą turi kelti ir pastebimas sumažėjęs šlapimo kiekis, blogo, aitraus kvapo, tamsios spalvos šlapimas, taip pat kai sergančiojo išmatose pastebimos kraujo priemaišos.
Geriausia gynyba – profilaktika
Greičiausiai kiekvienas, jau patyręs, ką reiškia sirgti rotavirusu, sutiks, jog net ir patį geriausią gydymą nugali tinkama profilaktika, siekiant arba išvengti ligos, arba kiek įmanoma labiau sumažinti jos keliamą riziką. Kalbėdama apie galimus savisaugos variantus, vaikų infekcinių ligų gydytoja išskiria dvi profilaktikos rūšis – nespecifinę ir specifinę.
„Nespecifinė profilaktika tai yra elementarios higienos taisyklės: tinkamai plauti rankas muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį ir po tualeto naudojimo. Tai padeda sumažinti rotaviruso perdavimo galimybę per rankas ir kontakto su užkrėstais paviršiais. Svarbu užtikrinti geras sanitarines sąlygas, ypač vaikų ugdymo institucijose. Tai apima tinkamą valymą, dezinfekciją ir higienos taisyklių laikymąsi, siekiant sumažinti infekcijos perdavimo riziką. Jeigu artimoje aplinkoje yra sergančių šia infekcija, svarbu vengti su jais artimo kontakto, jei žmogus turi silpną imuninę sistemą arba yra jautrus infekcijoms. Žinoma, sergant rotavirusine infekcija, svarbu izoliuoti užsikrėtusį asmenį nuo kitų asmenų, ypač vaikų, kurie gali būti jautresni infekcijai“, – naudingais patarimais dalijasi V.Pupelienė.
Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina. Dėl šių skiepų naudos bei patikimumo sutinka tiek Santaros klinikose dirbanti gydytoja, tiek ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Jie nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje kaip ir daugelyje Europos valstybių yra registruotos dvi rotaviruso vakcinos: „Rotarix“ (2 dozės) ir „RotaTeq“ (3 dozės). Lietuvoje vakcina „RotaTeq“ yra įtraukta į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, ja jau nuo 2018 m. rugsėjo 1 dienos planine tvarka yra skiepijami vaikai 2, 4 ir 6 mėn. amžiuje. Nors vakcinos šimtu procentų ir neapsaugo nuo užsikrėtimo virusais, tačiau jos efektyviai ir saugiai padeda sumažinti rimtų ligos atvejų bei hospitalizacijų skaičių.
Tarp kitko
Mokslinėje literatūroje teigiama, jog Australijos mokslininkų rotavirusai buvo atrasti dar 1973 metais, o jų pavadinimo kilmė siejama su viruso formos panašumu į ratą (lot. rota – ratas). Sveikatos apsaugos specialistai nurodo, jog net esant 4-20°C temperatūrai šie virusai aplinkoje išlieka gyvybingi keletą mėnesių. Be to, rota virusai išlieka atsparūs naudojant švelnius ploviklius – muilą, skalbiklius, tačiau žūva nuo baliklių, spirito ar chloro.
