Dažniausia priežastis – baimė tuštintis. Ko gi bijoma? Na, tarkime, vaikas vieną kartą pasituštino kiečiau, skausmingiau – ir jis jau kito karto nelaukia, nerimauja, ar bus taip pat. Rezultatas? Atėjus tam kitam kartui noras tuštintis yra užgniaužiamas, išmatos sulaikomos, tad naujas kitas kartas paprastai būna dar skausmingesnis. Patenkama tarsi į užburtą ratą. Užkietėjo, skausmingai pasituštino, išsigando – tokia seka, logiškai mąstant, natūrali. Bet kas gi ...
